Augalai

Kaštonų žiedai

Žydintis kaštonas

Pavasarį kaštonas džiugina akį savo nuostabiomis žiedų “žvakėmis”, o sunokę vaisiai praneša apie besibaigiantį rudenį.

Liaudies medicina ruošia žiedų bei vaisių užpilus, ištraukas, kurie pasižymi sutraukiančiomis savybėmis. Kaštonas dažnai minimas kaip gera priemonė nuo išsiplėtusių venų.

Anksčiau naudoti rūšies pavadinimai

  • Kaštanas, paprastasis

Kontraindikacijos

Naudojant dideles kaštono preparatų dozes gali pasireikšti inkstų ir kepenų sutrikimai. Apsinuodijus augalu ima pykinti, prarandama orientacija, užfiksuota paralyžiaus atvejų. Kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą. Nenaudoti nėščioms ir žindyvėms.

Poveikis

Kaštono preparatai slopina uždegimą, gerina venų tonusą, gydo kojų venų išsiplėtimą bei hemorojų. Taip pat vartojamas širdies, kraujagyslių ligoms gydyti. Didina kapiliarų sienelių elastingumą, gerina kraujo apytaką, mažina edemas.  Kartais naudojamas trombozių profilaktikai. Dar gydomas celiulitas, viduriavimas, karščiavimas, prostatos sutrikimai.

Vartojimas

  • Spiritine lapų, žiedų arba vaisių ištrauka gydomi kojų venų išsiplėtimai, audinių patinimas.
  • Spiritinė ištrauka arba šviežios žiedų sultys naudojamos nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo.
  • Lapų arba žievės arbata padeda sergant podagra, tuberkulioze, esant virškinimo sutrikimams.
  • Smulkintų kaštono vaisių spiritinė arba acto ištrauka įtrynus padeda nuo sąnarių skausmo.

Rinkimas ir laikymasKaštonų žiedai

Medicinoje naudojama daugelį ši augalo dalių. Pavasarį nuo nestorų šakų lupama kaštono žievė, skinami augalo lapai bei žiedai,  rudenį renkami tiek žali tiek jau prinokę vaisiai. Žiedynai skinami birželio pradžioje. Vaistiniai žaliavai ruošiami nuskinant pavienius žiedus ir džiovinant pavėsyje.

Paplitimas

Lietuvoje šis medis užveistas iš Balkanų. Gana paplitęs, aptinkamas parkuose, prie sodybų.

Veikliosios medžiagos

Koumarinai, Flavonoidai, Saponinai (aescinas 3-10%), Taninai, amino rūgštys.

Biologinis aprašas

Kaštonas dekoratyvus, 15-30 m aukščio medis. Laja rutuliška arba kiaušiniška. Kamieno, senų šakų žievė pilkai ruda sueižėjusi. Jaunų ūglių lygi gelsva arba rausvai ruda. Lapai pirešiniai sudėtiniai. Lapeliai 5-7 kurių kraštai pjūkliški. Žiedai gelsvai balti, netaisyklingi, susitelkę į stačias šluoteles – žvakes. Vaisius – žalia apvali apaugusi stambiais dygliais dėžutė. Subrendus dėžutė suplyšta. Jos viduje – didelė tamsiai ruda sėkla – kaštonas. Žydi gegužės-birželio mėnesiais vaisiai prinoksta rugsėjį-spalį.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama