Krapas, paprastasis (lot. Anethum graveolens L.)

Šį augalą daugelis žinome dėl nuostabaus jo kvapo, juo gardiname virtas bulves, šaltibarščius, naudojame raugiant bei marinuojant agurkus ar paprasčiausiai papuošiame šakele lėkštę prieš tiekdami į stalą.

Krapas ne tik puikus prieskonis, bet ir vaistas galintis padėti esant virškinimo sutrikimams, kai žarnyne kaupiasi dujos arba reikia iš organizmo pašalinti skysčius. Vaistams galėsime pritaikyti visą augalo antžeminę dalį.

Kontraindikacijos

Stiprių krapo preparatų negalima naudoti nėščioms moterims. Nerekomenduojama naudoti esant šlapimo nelaikymui,  žemam kraujospūdžiui.

Vaistinės savybės

Visos augalo dalys pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, tačiau gydomaisiais tikslais dažniausia naudojamos krapų sėklos.

Augalas pasižymi vidurių pūtimą mažinančiomis, virškinimą gerinančiomis, apetitą didinančiomis, raminančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis. Nuoviras turi kraujospūdį mažinančių savybių.

Keliuose šaltiniuose minima, kad krapo sėklų nuoviras gerina pieno liaukų sekreciją jaunoms mamoms.

Rinkimas ir laikymas

Krapų žolė. Arba tiesiog krapai, renkami jauni kol nepradėję leisti žiedynų. Galima nedelsiant džiovinti pavėsyje arba kulinariniais tikslais šaldyti šaldymo kameroje. Sudžiuvę krapai nebeturi tokio aštraus kvapo, šviesiai žali, skonis saldokas. Sudžiovinti krapai naudojimui tinkami apie pusę metų, kol vėl atsiranda šviežių.

Krapų sėklos renkamos rytą su rasa tam kad taip lengvai nenubyrėtų skinant. Nupjauti prie pat žemės ar nurauti krapai surišami kūleliais ir džiovinami pastogėse pakabinti žemyn žiedynais. Po to nukuliami, atskiriamos šiukšlės, geriausia laikyti sandariuose stikliniuose induose. Tinkamai saugant galima naudoti 2 metus.

Kulinariniai taikymai

Krapų kotai dėl savo stangrumo naudojami maisto sluoksniams atskirti, kad nesuliptų ar nesusimaišytų. Taip krapų kotai naudojami verdant balandėlius, žuvį, mėsos kukulius.

Krapas pagrindinis prieskonis naudojamas verdant vėžius. Taip pat tinka žuvies bei mėsos patiekalams gardinti. Seniau naudotas kepant naminę duoną kaip kmyno pakaitalas. Krapo sėklų dedama į actą, ruošiant marinatus.

Paplitimas

Lietuvoje daržininkų auginamas Paprastasis krapas natūraliai pievose neaptinkamas. Esant tinkamai dirvai vieną kartą užsėtas gali tapti piktžolė. Laiku nenuskynus krapų žiedynų jie patys pasisėja ir vėl auga kitais metais.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
  • [5] Čekauskaitė L. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003. ISBN 9955-416-68-8
  • William Woodville,Sir William Jackson Hooker,George Pratt. “Medical botany”,  1 tomas, Londonas, 1832, p.125-126.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Komentarai