Kukurūzas, paprastasis (lot. Zea mays)

Sinonimai

Liaudis paprastąjį kukurūzą dar vadino: kukurūzą, kaukoras, kukurai, turkiškieji kviečiai.

Kontraindikacijos

Kukurūzų purkų preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, taip pat jei padidėjęs kraujo krešumas. Ilgą laiką naudojant gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, pilvo diegliai.

Vaistinės savybės

Kukurūzų purkose kaupiasi medžiagos, kurios veikia tulžies pūslę, skatina skysčių išsiskyrimą, mažina apetitą. Dėl to naudojamos esant tulžies išsiskyrimo sutrikimams, organizme besikaupiant skysčiams. Žinomos kraujavimą stabdančios savybės. Kartais naudojama dietologų kaip priemonė slopinti norą daugiau valgyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos kukurūzų purkos, kurios nuplėšiamos iš išlukštentų burbuolių. Burbuolės skinamos dar ne visai prinokę, pieninės-vaškinės brandos fazėje.

Surinktos purkos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos gerai vėdinamoje vietoje arba šiltoje džiovykloje iki 40 C  temperatūroje. Paruoštą žaliavą reikia laikyti sausoje ir tamsioje vietoje. Tinkamai paruošta žaliavai tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas maistui

Žmonių maistui naudojamos subrendę ir nepilnai subrendę burbuolės, iškultos sėklos, sumalti miltai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja virtos ar ant grotelių keptos burbuolės, kurios vėliau pagardinamos sviestu bei druska. Valgomos vienos arba kaip garnyras prie mėsos patiekalų.

Iš miltų gali būti verdama košė, kepami paplotėliai, traškučiai. Dažnai naudojama meksikiečių virtuvėje kur įvairių formų kukurūzų traškučiai įprasti.

Iš stiebų ir lapų ruošiamas pašaras galvijams.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga. Kai kur auginamas kaip dekoratyvinis augalas, tačiau dažniausiai tai dideliais laukais sėjamas pašarinis augalas.

Kiti faktai

  • Iš kukurūzų laukų formuojami pramoginiai labirintai, kurių sezono metu galima rasti ir Lietuvoje.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Komentarai