Lakišius, triskiautis (lot. Bidens tripartita L.)

Grįžus iš pasivaikščiojimo po paupį ant drabužių galime aptikti kibių sėklų, kurios nejučia prisisegė ir keliauja kartu. Jei toks pakeleivis su trimis dantukais visai gali būti jog tai triskiaučio lakišiaus sėklos. Šis augalas ne tik puikiai prisitaikiusios plisti bet ir liaudies pripažintas vaistas įvairioms odos ligoms gydyti.

Kontraindikacijos

Didelės lakišiaus preparatų dozės veikia kraujotakos sistemą ir širdį, mažėja arterinis spaudimas, kartu sustiprėja širdies susitraukimai ir atsipalaidavimai. Nenaudoti besilaukiančioms moterims, lakišiaus preparatai skatina gimdos susitraukimus.

Naudojimas

Liaudies medicinoje ruošiami geriamieji ir išorinio naudojimo preparatai. Lakišiaus augale susikaupusius medžiagos pasižymi bakterijų augimą stabdančiomis, skysčius iš organizmo varančiomis savybėmis. Todėl tokie preparatai išoriškai naudojamai gydant žaizdas, esant seborėjai (lizdinės pleiskanos), spuoguotai, išbertai odai gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai rankamos triskiaučio lakišiaus viršūnės augalui pradedant žydėti (birželį). Surinkta žolė džiovinama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Išdžiuvusi išlaiko būdingą kvapą, būna kartoko, sutraukiančio skonio. Tinkamai laikoma gali būti vartojama iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje triskiautis lakišius labai dažnas. Aptinkamas dažniau drėgnesnėse vietose, paupiuose, prie griovių ir jų šlaituose, kartais pakelėse. Be triskiaučio lakišiaus Lietuvoje aptinkamas pelkinis lakišius.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: vasario 1, 2017

Komentarai