Levanda, tikroji (lot. Lavandula angustifolia)

Sinonimai

Liaudis tikrąją levandą taip pat vadino: lavanda, levandra, levenderis, levendrėlis, lavindra.

Kontraindikacijos

Pasitaiko žmonių, kurie yra alergiški levandai. Kai kuriems jų kvapas gali sukelti galvos skausmą, arba yra itin nemalonus.

Vaistinės savybės

Vaistinėje levandoje esančios medžiagos pasižymi raminančiomis, vidurių pūtimą slopinančiomis, virškinimą gerinančiomis, bakterijas naikinančiomis savybėmis. Taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, gerina medžiagų apykaitą. Naudojamos kai kankina nemiga. Levandų nuovirų kartais plaunama galva.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami levandų žiedai. Surinkus džiovinami džiovykloje iki 35 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava susmulkinama, laikoma sandariuose induose, tinka vartoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • linalolis
  • etano rūgštis
  • sviesto rūgštis
  • kaprono rūgštis
  • valerijonų rūgštis
  • borenolis
  • etilamilketonas
  • citralis
  • geranolis
  • karčiosios medžiagos
  • ursolio rūgštis
  • flavonoidai
  • fitosteroliai
  • mineralinės medžiagos
  • askorbo rūgštis
  • kumarinai
  • raugai

Naudojimas maistui

Levandos naudojamos kaip kvapioji medžiaga gėrimams, konditeriniams gaminiams pagardinti, kartais kulinarijoje.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga, dažnai auginamas soduose ir darželiuose, takų pakraščiams apželdinti. Be tikrosios levandos kartais auginama kita genties rūšis – varpinė levanda.

Kiti faktai

  • Kartais levandų dedama į drabužių spintas, kandims atbaidyti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Komentarai