Melisa, vaistinė (lot. Melissa officinalis)

Sinonimai

Liaudis vaistinę meilsą dar vadino: bičių žolė, gumbažolė, melistai, miliuškė.

Kontraindikacijos

Šalutinis poveikis, naudojant vaistines melisas, nepastebėtas.

Vaistinės savybės

Melisos geriausiai žinomos dėl raminančių, virškinimą gerinančių savybių, dėl to naudotos esant nerimui, dirglumui, nemigai, kai pučia pilvą. Išoriškai melisos preparatai naudoti sąnarių ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama melisų žolė, kuri pjaunama prieš žydėjimą. Per metus galima nuimti du žolės derlius. Žolė pjaunama sausą saulėta dieną, tuomet džiovinama gerai vėdinamoje vietoje pavėsyje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių. Džiovinimo metu žolė lengvai vartoma, žaliava nesuspaudžiama, nes tokiu atveju juoduoja. Tinkamai paruošta būna malonaus kvapo, šiek tiek primenančio citrinas, sutraukiančio skonio. Tinka naudoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • citralis
  • citroneolis
  • linolis
  • geranolis
  • raugai
  • askorbo rūgštis
  • kavos rūgštis
  • ursolio rūgštis
  • saponinai
  • mineralai
  • gleivės

Naudojimas maistui

Vaistinė melisa naudojama šviežia salotoms pagardinti. Dažniau naudojami sausi lapai įvairiausiems patiekalams gardinti: sriuboms, troškiniams, žuviai, mėsai. Melisa suteikia malonų aromatą kompotams, gėrimams, naudojama marinuojant.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga, tačiau dažnai auginamas prie namų, darželiuose.

Kiti faktai

  • Augalas dekoratyvus, malonaus kvapo, dėl to auginamas prie namų, aromatinių augalų darželiuose.
  • Melisa – medingas augalas, iš jo bitės prirenka nemažai nektaro (150-200 kg/ha).

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 26, 2016

Komentarai