Vaistiniai augalai

Baltoji notrelė (baltažiedė dilgėlė, lot Lamium album L.)

Baltoji notrelė

Baltažiedę notrelę, dar vadinama balta dilgėle ar tiesiog notrele, sutiksime dažname pagriovyje ar pakelėje. Liaudis notrelės žolę bei žiedus naudojo įvairiems kraujavimams stabdyti, šaknų preparatais ramino nervus, gydė nemigą bei malšino danties skausmus.

Nepatingėję nusipjauti šviežios, pavasarinės notrelės žolės paruošite skanias, tonizuojančias, vitaminingas salotas.

Kontraindikacijos

Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.

Vaistinės savybėsAugalas baltoji notrelė lamium album

Liaudis gydomaisiais tikslais naudojo notrelės žiedus, žolę ir šaknis. Augale esančios medžiagos slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas.

Žiedų užpilas padeda sergant bronchitu, ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos. Tinka hemoroidinių mazgų kraujavimui gydyti.

Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamas visas augalas, kartais atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kleis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiuvę žiedai turi būti balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.

Naudojimas maistui

Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.

Paplitimas

Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, krūmuose, daržuose kaip piktžolė.

Įdomūs faktai

Notrelių žieduose kaupiasi nemažas keikis nektaro, kurį pasiekia tik ilgesnį „liežuvėlį“  turintys vabzdžiai tokie kaip kamanės. Jei kamanė žiedo  aplankyti dar nespėjo, galite jį nuskinti ir įsidėję į burną patys pajusite salstelėjusį nektaro skonį.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti