Vaistiniai augalai

Paprastoji morka

Paprastoji morka (žiedai)

Paprastoji morka – dvimetis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais metais išauga lapų skrotelė ir valgomas šakniavaisis, kuris, priklausomai nuo veislės, gali būti įvairios spalvos, formos bei skonio. Dažniausiai būna oranžinis, rečiau – geltonas ar baltas. Antraisiais metais išauga status stiebas su pražanginiais lapais. Stiebo viršūnėje – žiedynas (sudėtinis skėtis), žieedai balti, rožiniai, rečiau gelsvi. Vaisiai – skeltavaisiai.

Lietuvoje įvairių veislių valgomosios morkos auginamos soduose, daržuose. Žydi antraisiais metais birželio-rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Paprastoji morka (dvimetis augalo ciklas)

Morkose yra daug karotino. Organizme jis virsta vitaminu A, kurio ypač reikia augančiam arba sveikstančiam organizmui. Jis skatina odos, gleivines epitelizaciją ir, naujausiais duomenimis, apsaugo epitelį net nuo vėžinių susirgimų. Sergant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opomis, morkų sulčių reikia gerti kasdien.

Morkų išspaudų išmesti nereikia. Jas galima užpilti grietinėle arba pienu, palaikyti 20-30 min., nuolat pamaišant, ir nupiltą skystį išgerti.

Vaistinė morkaMorkų sultys padeda pablogėjus regėjimui. Kai kada, pavartojus 6- 8 dienas po 200 ml morkų sulčių, pasiseka išvaryti iš organizmo kirmėles.

Šviežios morkos arba jų sultys gerina virškinimą, tačiau kartais nuo jų laisvėja viduriai arba juos pučia. Todėl jas vartoti reikia saikingai.

Liaudies medicinoje morkų sėklų užpilu gydomos inkstų ir šlapimo takų akmenligės. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai sėklų užpilama, 400 ml verdančio vandens, ir palaikoma 5-10 min. Užpilti geriausia termose, nes užpilas geriamas karštas, o šildant ant viryklės, preparatas praranda gydomąsias savybes. Gerti reikia po 100-200 ml 3 kartus per dieną.

Kadangi vitaminas A skatina odos epitelizaciją, sutarkuotų morkų košelę patariama dėti ant sunkiai gyjančių, nušalusių, nudegusių ar pūliuojančių vietų.

Šio augalo šakniavaisiai vartojami ir kosmetikoje: morka sutarkuojama, sumaišoma su plaktu kiaušinio tryniu, ir gauta košelė užtepama ant sausos veido odos. Šviežiai sutarkuotą ir paskanintą cukrumi morkų košelę rekomenduojama valgyti nėščioms ir kūdikius maitinančioms motinoms.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti