Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) – daugiametis žolinis augalas, šakniastiebis trumpas, storas, rudai juosvas. Stiebai statūs, 2-4, paprasti arba šakoti. Lapai 2-4 kartus plaštakiškai suskaldyti. Gėlės žiedai dideli, šviesiai geltoni, išauga stiebų ir šakelių viršūnėse. Vaisius – sutelktinis riešutėlis.
Pavasarinis adonis žydi balandžio-birželio mėn. Dekoratyvus, nuodingas. Lietuvoje dėl netinkamų augimui sąlygų ši gėlė savaime neauga, bet galima jj auginti. Dauginamas šakniastiebiais ir sėklomis.
Vaistams renkama pavasarinio adonio žolė. Žolė pjaunama prie žemės, virš rusvų stiebą gaubiančių lapų, nuo augalo žydėjimo pradžios iki pradedant bręsti vaisiams. Surinkta žaliava nedelsiant džiovinama, kad nepradėtų irti joje esantys širdj veikiantys glikozidai. Džiovinama (nuolat vartant) pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovykloje 50-60° C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė turi likti žalia tik jai būdingo silpno kvapo, kartaus skonio, žiedai – geltoni. Laikoma sausoje vietoje ne ilgiau kaip 2 metus.
Adonio preparatai (adonlzidas, adonis-bromas) vartojami (tik gydytojui leidus!) vainikinių kraujagyslių kraujotakos nepakankamumui gydyti. Neogalenlnis preparatas adonizidas vaistinėje parduodamas tablečių ir skysčio pavidalu. Geriama jo po 1 tabletę arba po 20-30 lašų 2-3 kartus per dieną. Jei ligonis netenka apetito, pradeda vemti, viduriuoti, reikia pradėti vartoti kitus vaistus. Adonio-bromo tabletėmis gydomas padidėjęs nervinis jautrumas. Pavasarinis adonis nevartojamas sergant hipertonija, bradikardija, neštumo metu, esant padidėjusiam kraujo krešumui. Augalas vartojamas labai atsargiai, nes yra nuodingas. Adonio preparatų negalima vartoti ligoniams, sergantiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opomis, gastritu, enterokolitu.
Adonizidas įeina į kardiovaleno sudėtį, kuris ne tik gerina vainikinių kraujagyslių kraujotaką, bet ir mažina stenokardinius skausmus. Kardiovaleno geriama po 15-20 lašų 1-2 kartus per dieną. Pavasarinio adonio preparatais gydomos širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu, širdies neurozė ir kt. Adonio veikimas silpnesnis nei rusmenės ir strofanto, bet adonis neturi stipraus kumuliacinio veikimo (nesikaupia organizme) kaip rusmenė.
Pavasarinis Adonis Lietuvoje savaime neauga, bet gali būti sėkmingai auginamas.
Veikliosios medžiagos. Pavasarinio adonio žolėje svarbiausios veikliosios medžiagos yra širdį veikiantys glikozidai: cimarinas, adonitoksinas, K-trofantinas. Be to, yra flavoninio glikozido adonivernito, 2,6-dimetoksichinono, saponinų, fitosterinų, alkoholio adonito, šaknyse yra kumarino vernadino.
Paruošimas. Vaistams vartojama visa pavasarinio adonio antžeminė dalis (Adonidis vernalis herba). Žole ties apatiniais stiebo lapais pjaunama nuo žydėjimo pradžios iki vaisių brendimo. Apatinė be lapų stiebo dalis pašalinama. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Plonu sluoksniu išdėliotą žolę reikia nuolat vartyti. Išdžiūvusi žaliava laikoma atskiroje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus (kituose šaltiniuose vartojimo terminas yra 1 metai).
Teksto komentarai