Pipirlapė, europinė (lot. Asarum europaeum L.)

Sinonimai

Liaudis europinę pipirlapę taip pat vadino: palazdė, palazdis, pipiržolė, posnaguonas.

Morfologija

Europinė pipirlapė – daugiametis iki 10 cm aukščio žolinis augalas.

Stiebas šliaužiantis, šakotas, nariuotas, gelsvas ar rusvas, driekiasi po lapais ar po samanomis. Baigiasi dviem priešiniais lapais, tarp jų dažniausiai 3 žvyneliai, o viduryje žiedas.

Lapai inksto formos, su ilgais, plaukuotais lapkočiais. Apatinė lapo pusė dažniausia alyvinė, gyslota, plaukuota. Lapai žaliuoja visus metus.

Žiedai pavieniai, nedideli, sunkiai pastebimi, neryškūs, nusvirę. Apyžiedis žalsvas, plaukuotas, žiedo vidus ryškiai alyvinis. Žiedkočiai trumpi.

Vaisius – netaisyklinga, šešializdė dėžutė, kurioje subręsta pailgos, kiaušiniškos raukšlėtos, rudos spalvos sėklos.

Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Sėklas nešioja ir griaužia skruzdėlės.

Kontraindikacijos

Europinės pipirlapės preparatų nerekomenduojama naudoti esant neurozėms, širdies ritmo sutrikimams.

Vaistinės savybės

Europinės pipirlapės preparatai pasižymi vėmimą sukeliančiomis, karščiavimą bei uždegimą slopinančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis bei raminančiomis savybėmis. Dėl to gydomos tulžies, kepenų, šlapimo takų ligos. Slopinamas galvos skausmas, gydoma epilepsija.

Nurodoma, kad naudota alkoholizmui gydyti (sumaišant su alkoholiu, tuomet išgėrus greitai ima pykinti), žarnyno parazitams varyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai tinkamos visos augalo dalys. Tačiau šakniastiebiai ir antžeminė augalo dalis renkama atskirai.

Antžeminė dalis pjaunama pipirlapėms žydint (balandį-gegužę). Žolė nuvaloma, jei reikia, nuplaunama. Tuomet džiovinama paskleidus plonu sluoksniu geria vėdinamoje vietoje.  Gali būti džiovinama džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje.

Šaknys kasamos pavasarį arba rudenį. Iškasus pašalinamos smulkios šaknelės, nuplaunama po šaltu tekančiu vandeniu. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje.

Tinkamai paruošta žaliava nepraranda spalvos. Laikoma sandarioje taroje. Naudoti tinka iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • raugai
  • fenolkarboninės rūgštys
  • flavonoidai
  • vitaminas C
  • mineralinės medžiagos
  • dervos
  • polisacharidai
  • eterinis aliejus, kuriame aptinkama eteriai:
    • azaronas
    • diazaronas
    • transizoazaronas
    • acetoborneolis

Naudojimas maistui

Augalas nuodingas. Visose augalo dalyse yra karčių medžiagų, kurios, bent jau seniau, naudotos kaip pipirų pakaitalas.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai paplitusi. Auga pavėsingose vietose, mėgsta trąšias, kalkingas dirvas. Dažniausiai auga šlapesnėse miško vietose, netoli užpelkėjančių vietų, tačiau pasitaiko ir atvirose pamiškėse ar krūmuose.

Asmeniniai pastebėjimai

  • LTSR Flora nurodo, kad augalas apyretis. Neaišku kaip tai buvo nustatyta, tačiau bent jau Panevėžio rajono lapuočiuose ir mišriuose miškuose Europinių pipirlapių matyti nemažai. Jas lengviau pastebėti pavasarį.
  • Europinės pipirlapės dažnai auga kartu su triskiautėmis žibuoklėmis, tad jei pastebėjote vienų, netoliese galima žvalgytis ir kitų augalų.
  • Liaudis pipirlapės pavadinimą sieja su lazdynais, tikėtina, kad dėl to jog tiek lazdynai tiek ir pipirlapės mėgsta trąšias dirvas ir būtent lazdinynuose jų galima pastebėti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: kovo 25, 2017

Komentarai