Pušis, paprastoji (lot. Pinus silvestris)

Pušys – labiausiai paplitę medžiai Lietuvoje. Pavaikščioję  pušyne visada geriau pasijuntame atsipalaiduojame, imame giliau kvėpuoti. Pušis ne tik gražus miško medis, ji plačiai naudojama pramonėje, statyboje, gerai žinomos ir jos vaistinės savybės.

Pušies spygliai ir pumpurai kaupia nemažai vitamino C, dervų, sakų bei kitų medžiagų, kurios gali padėti sergant kvėpavimo takų ligomis, tuberkulioze, kai organizme trūksta vitaminų.

Kontraindikacijos

Pušų preparatų nerekomenduojama vartoti žmonėms sergantiems kepenų bei inkstų ligomis, esant alergijai pušų žiedadulkėms. Dideli kiekiai pušų preparatų gali suerzinti virškinamąjį traktą.  Pušų spyglių voniose negalima maudytis žmonėms sergantiems hipertonine liga.

Vaistinės savybės

Pasivaikščiojimai pušyne veikia raminančiai, teigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Pasivaikščioti pušynuose rekomenduojama sergantiems tuberkulioze.

Pušų pumpurų preparatai padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, lengvina atsikosėjimą, pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Žinomos tulžies ir šlapimo išsiskyrimą skatinančios pušies pumpurų savybės.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami pušų pumpurai. Jie skinami nuo vyresnių nei 10 metų medžių šoninių šakų vasario – kovo mėnesiais. Skinami tik subrinkę pumpurai, prasiskleidusieji vaistams nenaudojami.

Surinkti pumpurai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu, gali būti ir saulės atokaitoje. Nerekomenduojama džiovinti džiovyklose, nes išsiskiria ir išgaruoja sakai. Gerai paruošta žaliava praranda 60% savo pradinio svorio. Paruoštus pušų pumpurus galima naudoti 2 metus laikant juos sandariame inde.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje natūraliai auga tik paprastoji pušis, tačiau aprašoma, kad auginamos apie 11 kitų rūšių. Pušynai sudaro apie 40% Lietuvos miškų.

Kiti naudojimo būdai

Pušų medieną patvari ir plačiai naudojama statyboje ir kitose pramonės šakose, iš jos gaminamos įvairios konstrukcijos, baldai. Iš pušų išgaunami sakai, kurie naudojami terpentino, kanifolijos gamybai. Pušų spygliai naudojami pašarams gaminti, iš jų išgaunami vitaminai.

Pušimi minta įvairūs miško žvėrys. Pumpurus skabo stirnos, spygliais minta kurtiniai, o sėklomis iš kankorėžių voverės, geniai ir kiti paukščiai.

Įdomūs faktai

  • Pušys dažnai išgyvena 300-400 metų
  • Seniausiu pasaulio augalu laikoma pušis. Nustatyta, kad  ji senesnė nei 4000 metų.
  • Pušies kamienas užauga iki 1 m skersmens ir 40 m aukščio

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas:

  • [2] Z. Bandzaitienė , D. Budriūnienė , Z. Butkienė, „Vaistinių augalų auginimas“ Vilnius: Mokslas, 1983.
  • [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996. ISBN 9986-509-24-6
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [34] Gudžinskas Zigmantas, Rašomavičienė Birutė. „Lietuvos prieskoniniai augalai. Pamėgti ir mažiau žinomi, gerinantys savijautą ir nuotaiką“ Kaunas: Šviesa 2008. ISBN 978-5-430-04825-9

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: kovo 25, 2017

Komentarai