Augalai

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)

paprastoji pušis

Medis paprastoji pušis (Pinus sylvestris) Pušinių (Pinaceae) šeimos 20-40 m aukščio, tiesiu liemeniu, iš pradžių cilindriška, vėliau rutuliška arba skėtiška laja, amžinai žaliuojantis medis. Jaunų medelių ir suaugusių medžių viršutinės dalies liemens ir šakų žievė ruda, atsipleišėjusi, o senų medžių liemens žiauberis stora, giliai supleišėjusi. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai 6-12 (20) mm ilgio, pailgai ovališki, nusmailėje, padengti rausvai rudais žvynais, sakuoti. Spygliai prie trumpųjų ūglių melsvai žali, truputį įvijai susisukę, smailūs, 4-8 cm ilgio ir iki 2 mm pločio. Sakotakiai subepiderminiai, apsupti storasienių mechaninių ląstelių. Spyglius supančios makštys pilkos arba juosvos, iki 5 mm ilgio.

Žiedai vienalyčiai, susitelkę žiedynuose – kankorėžiuose. Vyriškieji kankorėžiai susibūrę grupėmis jaunų ilgaūglių pamatuose. Jiems peržydėjus ir nukritus, ant ūglių lieka bespygliai tarpai. Moteriškieji kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, 2,5-7 cm ilgio, 2,8-3,5 cm pločio, pavieniai arba po 2-3 menturiuose.

paprastoji pušis medžių sodinukai
medis paprastoji pušis pinus sylvestris

Sėklos juosvos, šviesiai pilkos arba kanapėtos, pailgai ovalinės, su rusvais sparneliais. Medžiai gyvena 300-400 metų.
Žydi gegužę-birželį. Kankorėžiai subręsta kitų metų rugsėjį-spalį. Trečių metų kovą-birželį prasiskleidžia, išberia sėklas ir nukrinta.

Paplitimas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta smėlio dirvožemius bei kalvoto reljefo augimvietes. Didžiausi jų plotai yra pietryčių ir pietų Lietuvoje, taip pat vakarų pajūrio zonoje. Paprastoji pušis labiausiai paplitęs medis Lietuvoje.

Veikliosios medžiagos. Paprastosios pušies pumpuruose yra iki 1,50% eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, karčios medžiagos pinicikrino, sakų, spygliuose – 100-300 mg vitamino C, 5% rauginių medžiagų, 0,13-1,30% eterinio aliejaus, alkaloidų.

Paruošimas. Vaistams vartojami pumpurai (Pini gemma). Jie renkami vasarį-kovą, dar neišsiskleidę, brinkimo fazėje. Prasiskleidę arba pradėję skleistis pumpurai netinka. Renkami nuo medžių, ne jaunesnių kaip 10 metų, ir tik nuo šoninių ir apatinių šakų. Jie nupjaunami su ne ilgesne kaip 3 mm stiebo dalimi, kad būtų sulipę po 5-6 pumpurus drauge. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Galima džiovinti ir saulėje. Nerekomenduojama džiovinti džiovykloje. Iš 1 kg šviežių pumpurų gaunama 380-400 g sausų. Išdžiuvę pumpurai turi būti sukibę po 5-6, rožiškai rudi, rudai žali arba tamsiai rudi, kartoki, dervų kvapo. Tinka vartoti iki 2 metų.

Naudojimas. Pušų pumpurai vartojami kvėpavimo organų ligoms gydyti, jie skatina šlapimo išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą. Iš spyglių ekstrakto daromos gydomosios vonios. Pumpurų nuoviras vartojamas nuo bronchito, reumato, vandenės, tulžies išsiskyrimui skatinti, o jų spiritinis antpilas geriamas nuo tuberkuliozės. Pumpurų nuoviro garai įkvepiami nuo kosulio.

paprastosios pušies kankorėžiai
paprastosios pušies šakelės

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama