Rugiagėlė, paprastoji (lot. Centaurea cyanus L.)

Sinonimai

Liaudis rugiagėlę dar vadino: rudagėlė, vasilka, vosilka, žydrūnė.

Kontraindikacijos

Rugiagėlės preparatų negalima vartoti žmonėms alergiškiems astrinių šeimos augalams.

Vaistinės savybės

Rugiagėlės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios skatina virškinimą, šlapimo išsiskyrimą, žadina apetitą. Užpilas pasižymi plaukų šaknis stiprinančiomis, pleiskanas naikinančiomis, burnos gleivine gydančiomis savybėmis. Juo gali būti valoma spuoguota veido oda. Minima, kad rugiagėlių preparatai tonizuoja organizmą, užpilu plaunamos akys, esant uždegimui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami kraštiniai (liežuviški) žiedai, jie renkami žydėjimo pradžioje. Surinkus džiovinami gerai vėdinamoje, kuo tamsesnėje vietoje, nuolatos vartant. Tinkamai paruošta žaliava turi išlaikyti mėlyną spalvą, būti šiek tiek kartaus skonio. Tinkamai laikant rugiagėlių žaliava gali būti naudojama iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Rugiagėlių žieduose aptinkami:

  • centaurinas
  • cianinas
  • antocianinai
  • kumarinai
  • flavonoidai
  • gleivės
  • organinės rūgštys
  • mineralinės medžiagos
  • rauginės medžiagos
  • dažinės medžiagos
  • palergoninas
  • vaškas

Paplitimas

Rugiagėlės Lietuvoje auga natūraliai, aptinkamos dirvonuose, palaukėse, javuose. Dažniau pasitaiko lengvose dirvose.

Kiti faktai

  • Augalas dekoratyvus. Išveista veislių su rausvais, beveik baltais, itin gausiais žiedynais. Tinka puokštėms.
  • Rugiagėlės pasižymi dažinėmis savybėmis, tinka dažyti vilnai mėlynai, naudojama parfumerijoje, maisto pramonėje.
  • Augalas medingas.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996. ISBN 9986-509-24-6,
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: kovo 3, 2017

Komentarai