Rūta, žalioji (lot. Ruta graveolens)

Sinonimai

Liaudis rūtas taip pat vadino: lakaryčia, plikoji rudmenė, sadybžolė, saldžiuška, saldmedėlis.

Kontraindikacijos

Žaliosios rūtos preparatai gali sukelti galvos svaigimą, traukulius, sukelti blogą nuotaiką, nuovargį.

Vengti tiesioginio kontakto su oda, tai gali sukelti pigmentines dėmes, net žaizdas, kurios sunkiai gyja. Toks rūtų poveikis stipresnis saulėtą dieną.

Prieskoniniais tikslais naudoti itin mažais kiekiais.

Nevartoti nėščioms moterims, gali sukelti persileidimą.

Vaistinės savybės

Liaudies medicinoje naudota sutrikus menstruaciniams ciklui, esant epilepsijos, isterijos priepuoliams, traukuliams. Veikia raminančiai, malšina skausmus sergant podagra bei reumatu.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai ruošiama žaliųjų rūtų žolė. Ji pjaunama prieš žydėjimą, tik nuo antramečių ar senesnių augalų, paliekant apie 10 cm stiebo nuo dirvos. Taip surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje iki 35 laipsnių temperatūroje.  Tinkamai paruošta vaistinė žaliava šviesiai žalios spalvos, stipraus aitraus skonio. Nukūlus lapelius, žiedus, pašalinami stambūs stiebai. Laikoma vėsioje vietoje, popieriniuose maišuose. Tinkamai laikant vartoti tinka 1-2 metus.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • metilnonilketonas
  • alfa-nanonas
  • pinenas
  • metilheptilketonas
  • cimolis
  • limonenas
  • mircenas
  • benzildehidas
  • rutinas
  • bergaptenas
  • ksantotoksinas
  • psoralenas
  • asorbo rūgštis
  • kartumynai
  • raugai
  • mineralinės medžiagos

Naudojimas maistui

Rūtos naudojamos kaip prieskoniniai augalai kulinarijoje. Jais aromatizuojami gėrimai.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga. Darželiuose dažniausiai auginama žalioji rūta.

Kiti faktai

  • Rūtos – Lietuvos nacionalinis augalas. Dažnai minimas liaudies kūryboje, liaudies mene, naudotas apeigose. Rūtos minimos ir vaizduojamos dainose, pasakose, sakmėse, vaizduojamos audiniuose, piešiniuose, drožiniuose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 30, 2016

Komentarai