Vaistiniai augalai

Sėjamasis linas (vaistažolė)

Vaistažolė (Sėjamasis linas)

Pluoštinis linas – vienmetė gėlė. Stiebas status, laibas, 60-120 cm aukščio, šakotas. Lapai pražanginiai, bekočiai, linijiškai lancetiniai. Žiedai melsvi; žiedynas – netikro skėčio pavidalo kekė. Vaisius – rutuliška dėžutė. Joje subręsta 10 rudai gelsvų, blizgančių sėklų.

Pluoštinis linas Lietuvoje auginamas jau nuo senų laikų. Gėlė žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn.

Linas (vaistažolė)Vaistams vartojamos lino sėklos bei iš jų išspaustas aliejus. Linai raunami rugpjūčio-rugsėjo mėn. Sėklos rudai gelsvos, blizgančios, lygiu paviršiumi, bekvapės. Turi iki 48% riebalinio aliejaus ir iki 12% gleivių.

Lino, kaip ir kitų gleives kaupiančių augalų gydomasis veikimas toks: gleivingosios medžiagos, patekusios ant virškinamojo trakto gleivinės arba žaizdos paviršiaus, sudaro plėvelę, kuri pažeistus audinius apsaugo nuo išorinių dirgiklių. Organizme gleivės absorbuoja patekusias į jį nuodingas medžiagas, todėl pastarosios negali rezorbuotis į kraują ir apnuodyti organizmo.
Lino sėklų užpilo geriama sergant virškinamojo trakto ligomis: skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu, enterokolitu. Preparatas ruošiamas taip: 1 valgomasis šaukštas sėklų užpilamas stikline (200 ml) verdančio vandens, maišoma 15 min., kad išsiskirtų gleivės, nukošiama. Geriama po 50 ml 3-4 kartus per dieną 30 min. prieš valgj. Paruoštos gleivės laikomos vėsioje, tamsioje vietoje. Vartojimui tinka 2 paras.

Iš lino sėklų spaudžiamas sėmenų aliejus. Jis vertingas tuo, kad turi daug nesočiųjų rūgščių, kurios mažina cholesterino perteklių organizme. Vietoje gyvulinių riebalų, iš sėklų išspaustą aliejų patartina vartoti nutukusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze. Didesni jo kiekiai (50-100 ml) geriami viduriams laisvinti. Iš sėmenų aliejaus farmacijos pramonė gamina preparatą linetolį. Jo geriama nuo aterosklerozės, taip pat jos profilaktikai, juo tepama saulės nudeginta oda. Geriant linetolį, pirmas dienas gali pykinti. Preparato nepatartina vartoti, jei viduriuojama. Sergantiems cholecistitu gali sustiprėti skausmai.

Liaudies medicinoje linas vartojamas jau seniai. Sutrintų, nuplikintų sėklų dėdavo ant odos jai minkštinti. Sergantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, prieš miegą išgerdavo stiklinę linų sifrienų užpilo, kurį gamindavo 1 arbatinį šaukštelį žaliavos užplikindami stikline verdančio vandens. Sėmenų aliejumi varydavo kirmėles, o džiovintos žolės ištrauką gėrė kai sirgdavo inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Sumaltų ir verdančiame vandenyje nuplikytų sėklų kompresus dėdavo ant furunkulų, kad šie greičiau subręstų ir mažiau skaudėtų.
Pluoštinis linas – techninis augalas, auginamas pluoštui ir sėmenims. Iš linų pluošto audžiami įvairūs audiniai; iš sėmenų spaudžiamas aliejus; sėmenų išspaudos – gyvulių pašaras.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti