Švitriešis, pavasarinis (lot. Ranunculus ficaria)

Jei ankstyvą pavasarį, kol dar nesulapoję medžiai, pasivaikščiosite paupiu ar drėgname miške, galite pastebėti nemažus plotus apaugusius nedideliais, širdiškos formos lapeliais. O jei ateisite tinkamu laiku, jie bus pasipuošė geltonais žiedais. Tai pavasarinis švitriešis, naudotas liaudies medicinoje, dažniausiai hemorojaus gydymui.

Augalas nuodingas naudojant į vidų, nes smarkiai dirgina virškinamąjį traktą. Tačiau turi tinkamų medžiagų padedančių susitvarkyti su išoriniais organizmo negalavimais.

Vaistams naudojamas visas augalas.

Kai kas švitriešį augina ir namuose, darželiuose kaip gėlę, tačiau jam reikalinga priežiūra, tam, kad jis smarkiai neišplistų. Tinkamoje vietoje dauginasi labai greitai ir gali „pabėgti“ iš darželio į pievą.

Asmeniniai pastebėjimai

2014.04.30 Laidoje apie išlikimą gamtoje minima, kad švitriešio šakniagumbiai buvę vieni iš senovės žmonių ankstyvųjų delikatesų. Iškasus šakniagumbiai sumetami į laužo žarijas, taip, trumpai pakepus, suyra nuodingosios medžiagos. Laidoje minima, kad šakniagumbiai salstelėjusio, malonaus skonio.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: balandžio 11, 2016

Komentarai