Takažolė

Augalas Takažolė (Polygonum aviculare) – smulkiausias grikinių šeimos atstovas, vienmetis, besidriekiantis pažeme.

Iš vienos šaknies išauga visas pluoštas nariuotų, plikų, 5–30 centimetrų ilgio, šliaužiančių ar kylančių, nevijoklinių, šakotų stiebų.

Lapai maži, smulkūs, pražanginiai, beveik bekočiai, lancetiški ar ovalūs. Žiedai labai smulkūs, balti ar rausvi, po 1–5 sukrauti lapų pažastyse. Žydi nuo birželio iki spalio. Vaisius – tribriaunis riešutėlis.

Auga visoje Lietuvoje. Labai dažna. Auga ne tik laukuose, bet ir ant takų, kiemuose, pakelėse.

Žolės vertė

Žydėjimo metu vaistams renkama antžeminė takažolės žolė. Takažolės atolas žydi ir rudenį, todėl ir dabar galima prisirinkti vaistams takažolės.

Žolė pjaunama palei šaknis. Prisirinkus takažolės, išrenkamos žolėje esančios priemaišos.

Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50–60 laipsnių C temperatūroje.

Kai takažolės stiebeliai nebelinksta, o lūžta – ji jau sudžiūvusi. Sudžiovintą žaliavą geriausia laikyti medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose ne ilgiau kaip trejus metus.

Gerai išdžiovinta žolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Žydėjimo metu surinktoje žolėje yra daug biologiškai aktyvių junginių: vitaminų C, E, karotino, angliavandenių, flavonoidų, mineralinių druskų, eterinių aliejų, dervų, gleivių, rauginių ir kitų vertingų medžiagų.

Jaunas takažoles galima valgyti. Iš takažolės žolės šaknų galima pasigaminti mėlynų dažų, kurie prilygsta garsiesiems indigo dažams.

Takažolių poveikis

Takažolės preparatai pasižymi šlapimą varančiu, sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, skausmą malšinančiu, priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu.

Liaudies medicina rekomenduoja takažole gydyti ir didelį kraujospūdį, tuberkuliozę. Kai kurie senovės žyniai takažole gydė sumušimus.

Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui. Takažolių nuoviras sustiprina dantenas, dezinfekuoja žaizdas.

Liaudies medikai takažolę dar vartoja apetitui žadinti, karščiavimui mažinti, viduriavimui, gastritui gydyti. Išoriškai voniomis, kompresais gydomos votys, egzemos, dermatitai, spuogai, radikulitas ar podagra. Takažolių nuoviru trenkama galva: taip sustiprinami plaukai, išnaikinamos pleiskanos.

Ilgai vaikščiojus, pavargusias kojas naudinga pamirkyti takažolių nuovire.

Nuoviras. 1 valgomasis šaukštas smulkintos takažolių žolės užpilamas stikline šalto vandens. Paverdama 5–10 minučių. Nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Palengvina atsikosėjimą.

Sultys. Šviežios takažolių sultys malšina skausmą ir skatina žaizdų gijimą.

Vonios. 300 gramų takažolės užpilama 5 litrais verdančio vandens. Uždengiama. 2 valandas leidžiama pritraukti. Perkoštas skystis supilama į paruoštą vonią.

Užpilas. Gaminant užpilą reikia 50 g džiovintos takažolės užpilti 0,5 litro verdančio vandens ir 15 minučių kaitinti verdančio vandens vonelėje. Palaukus 45 minutes, perkošti ir vartoti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgant.

Prieš gydantis takažole ar kita kokia vaistažole, derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.