Trūkažolė, paprastoji (lot. Cichorium intybus L.)

Paprastoji trūkažolė liaudyje dažniau vadinama tiesiog cikorija, jos šaknys naudotos kavos pakaitalui gaminti. Žinoma nemažai gydomųjų šio augalo savybių, o jauni lapai, ūgliai bei šaknys gali būti naudojamos maistui.

Anksčiau naudoti rūšies pavadinimai

  • Cikorija, paprastoji

Sinonimai

Liaudis paprastąją trūkažolę dar vadino: lukestis, padružnikai, uraznykai, bambažolė, cikorija, maciukas.

Morfologija

Paprastoji trūkažolė – daugiametis 30-150 cm aukščio žolinis augalas.

Šaknis stora, liemeninė, kuri užauga iki 2 cm skersmens, siekia 50 cm ilgį.

Stiebas stačias, šakotas, briaunuotas, apaugęs plaukeliais

Lapai plaukuoti, kartais tik apatinėje pusėje. Apatiniai lapai su koteliais, link pagrindo siaurėjantys, plunksniškai suskaidyti. Stiebo viduryje ir viršuje lapeliai smulkesni, lacentiški.

Graižai 3-4 cm skersmens, žiedai tik liežuviški, šviesiai mėlyni, kartais balti arba rausvi, išsidėstę stiebų viršūnėse, lapų pažastyse. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.

Vaisius – pleištiškos formos lukštavaisis, lenktas, iš šonų suplotas, pagrindas siaurėjantis, saitavietė rombo formos. Vaisiaus paviršius nelygus, dažniausiai matinis, pilkai geltonos spalvos, su išilginėmis tamsesnėmis dėmėmis. 2-3 mm ilgio, 1,2-1,5 mm pločio, 0,6-0,8 mm storio. 1000 sėklų sveria 1-1,2 gramo. Vienas augalas užaugina iki 25 000 sėklų. Sėklos subręsta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį.

Dauginasi sėklomis, kurios su skristuku.

Kontraindikacijos

Trūkažolės preparatų nerekomenduojama naudoti sumažėjus skrandžio rūgštingumui, esant opų skrandyje, sergant lėtinėmis kepenų ligomis.

Nerekomenduojama trūkažolės preparatų naudoti labai ilgą laiką ir didesniais kiekiais, nes gali sutrikti virškinimas, pakenkiama akių tinklainė[7].

Vaistinės savybės

Trūkažolės žiedų preparatai pasižymi raminamuoju, širdies ritmą retinančiu poveikiu.

Trūkažolės šaknų preparatai žinomi dėl organizmą stiprinančių, cukraus kiekį kraujyje mažinančių, sutraukiančių, šlapimą ir tulžį varančių, bakterijas naikinančių savybių. Naudojamos sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, esant inkstų akmenligei, virškinimui pagerinti.

Liaudis trūkažolės pieniškomis sultimis išoriškai gydė karpas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai skinami cikorijų žiedai ir kasamos šaknys.

Trūkažolės žiedai skinami liepos mėnesį žiedams pilnai išsiskleidus. Suskinti žiemai džiovinami pabėrus plonu sluoksniu nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovyklose iki 25-30 laipsnių temperatūroje. Laikant sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje tinka vartoti 1 metus.

Trūkažolių šaknys kasamos 2 arba 3 metais. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos ir džiovinamos labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 50-55 C temperatūroje. Tinkamai paruoštos būna bekvapės, viduje baltos, susiraukšlėję. Laikomos sausoje vėsioje vietoje, tinka vartoti 2 metus.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai auga vienintelė dažna rūšis – paprastoji trūkažolė. Jas aptiksime augančias pakelėse, pievose, žvyrduobėse. Labiausiai mėgsta kalkingus dirvožemius.

Kitos auginamos trūkažolės rūšys ir porūšiai:

  • Darželinė trūkažolė (Cichorium endivia L.)
  • Salotinė cikorija (Cichorium intybus L.)

Auginimas

Trūkažolė dažniausiai auginama dėl šaknų, tokiu atveju labiausiai tinka puri, kalkinga dirva. Augalas žydi tik antraisiais metais.

Veikliosios medžiagos [19]

Šaknyse:

  • sacharidai (tarp jų inulinas, fruktozė)
  • glikozidas intibinas
  • Vitaminai C, B1, E
  • Cholinas
  • Betainas
  • Metoksikumarinas cikorinas
  • seskviterpeninai laktonai
  • baltymai
  • drvos
  • riebalai
  • pektinai
  • raugai
  • mineralinės druskos
  • cinkas
  • magnis
  • boras
  • kalis
  • geležis

Žieduose:

  • antocianinai
  • flavonoliai
  • flavonai
  • sacharidai
  • eteriniai aliejai
  • gleivės
  • cikorinas

Augalo sultyse:

  • laktucinas
  • laktukopikrinas
  • taraksasterolis
  • polisacharidai
  • dervos

Kiti naudojimo būdai

  • Iš jaunų ūglių ir lapų gali būti ruošiamos salotos. Subrendę tampa kartūs.
  • Iš paprastosios trūkažolės šaknų ruošiama kava, arba ji maišoma su kitų augalų šaknimis ruošiant kavos gėrimą. Šaknis taip pat galima virti ar troškinti. Tam geriausiai tinka dvimečių augalų šaknys, vėliau tampa labai karčios.
  • Iš trūkažolės išgaunama fruktozė, inulinas.

Kiti faktai

Lietuvoje trūkažolės laikomos augalais archeofitais, paplitusiais dėl žmonių veiklos.

Yra duomenų, kad trūkažolę gydymo tikslais naudojo Egipto ir Romos gyventojai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [82] Grigas, Algirdas „Lietuvos augalų vaisiai ir sėklos“ Vilnius: Mokslas, 1986.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugpjūčio 1, 2017

Komentarai