Vaistiniai augalai

Vaistinė Notera

Vaistinė notera

Vaistinė notera (Betonica officinalis) – 30-100 cm aukščio gėlė. Stiebas status arba prie pagrindo kylantis, tamsiai raudonas arba juodai rudas, dažniausiai plaukuotas. Lapai stambiai karbuoti, iš abiejų pusių apaugę retais plaukeliais. Žemutiniai lapai didesni, ilgakočiai, viršutiniai – mažesni, trumpakočiai; stiebo lapų dažniausiai būna tik 2 poros. Žiedai tamsiai rožiniai, tankiuose menturiuose, susitelkę į varpos pavidalo žiedyną. Vaisius – tamsiai rudas riešutėlis.

Gėlė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga pamiškėse, kirtimuose, sausose pievose. Žydi birželio-rugsėjo mėn.

Vaistams vartojami noteros lapai ir žolė. Žaliava renkama birželio-liepos mėnesiais. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė aitriai karti, skleidžia nemalonų kvapą.
Notera kaupia rauginės medžiagas, kurios organizme veikia sutraukiančiai, todėl ji vartojama žarnyno uždegiminėms ligoms gydyti.
Gėlė turi daug kartumynų, todėl jos lapų vandeninės ištraukos geriama prieš valgį apetitui žadinti. Arbata, išvirta iš lygių dalių erškėčio vaisių, plačialapio gysločio, dilgėlės lapų, žemuogės uogų ir asiūklio žolės, gydomos inkstų, šlapimo takų ligos.

Liaudies medicinoje notera vartojama virškinamojo trakto ligoms gydyti (tulžiai varyti, viduriams laisvinti). Iš žolės gaminamas užpilas kojų prakaitavimui mažinti. Imama 250 g susmulkintos žolės ir užpilama 2,5 l verdančio vandens. Užpile 10-15 min. mirkomos kojos prieš einant gulti.
Baltarusų liaudies medicinoje žolės nuoviru gydomas radikulitas, kepenų ligos.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti