Viržis, šilinis (lot. Calluna vulgaris Hull)

Sinonimai

Šilinį viržį liaudis dar vadino: šilo eglutė, šilas, šilojas, šilažolė, viržė, viržys.

Kontraindikacijos

Šilinio viržio nenaudoti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, kai padidėjęs kraujo krešumas dėl protrombino.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina šilinius viržius naudoja plačiam spektrui negalavimų gydyti. Jis naudotas atsikosėjimui palengvinti, žaizdoms ir nudegimams, sąnarių, inkstų, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Žinomos augalo raminančios bei antiseptinės savybės, jis veikia migdančiai, turi sutraukiamąjį poveikį.

Nurodoma, kad viržių arbata tinka peršalus, pakilus temperatūrai.

Žiedų nuoviras naudotas esant nemigai, padidėjusiam nerviniam dirglumui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama šilinio viržio žolė ir žiedai. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, žolė renkama vasaros pabaigoje. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje pavėsingoje vietoje, taip gana greitai išdžiūsta. Tinkamai paruošta žaliava šiek tiek karstelėjusi, turi saldumo. Laikoma sausoje, vėsioje vietoje popieriniuose maišuose. Tinka vartoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • arbutinas
  • metilarbutinas
  • kvercitrinas
  • kvercetinas
  • miricetinas
  • ericinas
  • saponinai
  • citrinų rūgštis
  • raugai
  • dervos
  • mineralinės medžiagos
  • erikolinas

Naudojimas maistui

Viržių žiedai naudojami alkoholio pramonėje, jo dedama į gėrimus.

Paplitimas

Šilinis viržis Lietuvoje auga savaime. Paplitęs visoje respublikos teritorijoje. Dažniausiai auga pušynuose, šlaituose, ant kopų, sausose pievose, išdegusiuose plotuose, aukštapelkėse. Mėgsta smėlingas, nederlingas dirvas.

Kiti faktai

  • Augalas medingas, iš 1 ha viržyno bitės gali pririnkti apie 200 kg nektaro. Viržių medus tamsesnis, beveik rudas, aromatingas, švelniai karstelėjęs, lėčiau cukruojasi nei pievų žiedų. Toks monoflorinis medus labiau vertinamas dėl gero skonio ir malonaus aromato, jo vaistinės savybės dėl to yra menkesnės nei poliflorinio. Žinoma, pasitaiko tokio medaus nemėgstančiu žmonių.
  • Sudžiovinti viržiai naudojami dekoracijoms, papuošimams.
  • Augalas dekoratyvus, dėl to auginamas alpinariumuose. Išveista baltažiedžių, pilnavidurių veislių.
  • Viržio šakelėmis galima šerti naminius gyvulius: triušius, avis, ožkas.
  • Kai kuriose šalyse viržiai naudojami alaus gamybai.
  • Viržių šakelės naudotos pynimui, o iš šaknų gaminti smulkūs dirbiniai.
  • Šakelės naudotos kailiadirbių ir odadirbių.
  • Augale yra dažinių medžiagų, kurios audinius nudažo geltonai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996. ISBN 9986-509-24-6
  • [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 5-430-04643-4.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Komentarai