Žemuogė, paprastoji (lot. Fragaria vesca L.)

Žemuogės visuomet primena vasaros pievą, kada malonu ant smilgos verti saulėje prisirpusias saldžiarūgštes uogas, kurias vėliau su dar didesniu pasimėgavimu galima suvalgyti.

Liaudies medicinoje žemuogės žinomos nuo seno. Gydimui bei profilaktikai naudojamos uogos, lapai bei šakniastiebiai, o geriausiai žinomos bakterijas naikinančios, skysčius iš organizmo varančios, virškinimą gerinančios žemuogių savybės. Dėl to, kad žemuogės itin geras geležies šaltinis niekas net neabejoja.

Kontraindikacijos

Kai kurie žmonės yra alergiški šioms uogoms, tad pasireiškus alerginiams simptomams nedelsdami nutraukite vartojimą. Nepatartina žemuoges vartoti asmenims turintiems skydliaukės sutrikimų.

Vaistinės savybės

Žemuogės uogose kaupiasi nemažai vitaminų bei geležies, tad jas rekomenduojama naudoti nusilpus organizmui, sergant avitaminoze bei mažakraujyste. Augalas pasižymi ir bakterijas naikinančiomis savybėmis, tad iš jo paruoštomis priemonėmis galima plauti riebią, spuoguotą, pigmentinių dėmių turinčią veido odą. Uogose esančios medžiagos taip pat pasižymi troškulį malšinančiomis, apetitą gerinančiomis savybėmis.

Valgydami žemuoges labai padėsime savo burnai ir dantims: jos padeda kovoti su blogu burnos kvapu, padės pašalinti dantų akmenis.

Žemuogių lapai žinomi dėl skysčių išsiskyrimą skatinančių, širdies ritmą retinančių, širdies susitraukimą stiprinančių, tulžies bei inkstų akmenligę gydančių savybių.

Rinkimas ir laikymas

Liaudies medicinoje naudojami žemuogių šakniasteibiai, lapai bei uogos.

Žemuogių lapus skiname augalui žydint, juos džioviname gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Žemuogių uogos renkamos prisirpę, tuojau pat papilamos plonu sluoksniu ir džiovinamos pavėsyje ar džiovykloje 40-50°C temperatūroje. Reikia uogas nuolatos pamaišyti, kad jos nesuliptų. Tinkamai paruoštos žemuogių uogos rausvos, saldžiarūgščio skonio, tinka naudoti 2 metus.

Kiti faktai

Žemuogės – atvežtiniai augalai. Jie XVIII a. buvo atgabenti iš Čilės į Europą ir nuo tada čia paplito.

Lietuvoje savaime auga 3 žemuogių rūšys.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [30] Vasiliauskas Juozas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera 2010. ISBN 978-9955-38-583-7.
  • [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Komentarai