Žvaginė, trikertė (lot. Capsella bursa-pastoris)

Trikertė žvaginė Lietuvoje labai paplitęs augalas, nereiklus dirvai tad gali būti sutiktas įvairiose vietose. Ją sutiksime daržuose, prie takelių, šiukšlynuose.

Pirmą kartą pamatę žvaginę jos galite ir nepažinti, jei dar nepradėjo bręsti jos sėklų dėžutės, kurios yra trikampės. Tačiau augalui paūgėjus būtent jos ir išduos, kad tai trikertė žvaginė. Kodėl trikertė kaip ir aišku, bet kodėl žvaginė – nežinau. Paklausiau priėjęs – nežvanga, gal negeru laiku klausiau…

Augalas nėra dekoratyvus tačiau naudingas. Liaudyje gerai žinomas ir naudojamas kaip kraujavimą stabdanti priemonė.

Kontraindikacijos

Nenaudoti padidėjus kraujo krešumai, nėštumo metu, esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui.

Vaistinės savybės

Trikertės žvaginės preparatai naudojami įvairiausiems kraujavimams stabdyti – inkstų, plaučių, gimdos, virškinamojo trakto, didina kraujo krešumą bei mažina kraujospūdį. Taip pat naudojama skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. praskiestos sultys gali būti lašinamos į šnerves kraujuojant iš nosies.

Minimos kontraceptinės, ovuliaciją stabdančios savybės[12]. Žvaginės preparatai naudojami nevaisingumui gydyti[34]. Šio augalo nuoviru gydytos gimdyvės.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis. Renkami sausi, neperaugę, miltligės nepaveikti augalai. Surinkta žaliava džiovinama 40-45o C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo. Vartoti tinka 1-2 metus.

Paplitimas Lietuvoje

Augalas labai dažnas. Mėgsta trąšią, vidutiniškai drėgną dirvą. Aptinkamas dirbamuose laukuose, kiemuose, pakelėse, miško keliukuose, šiukšlynuose, prie vandens telkinių.

Kiti panaudojimo būdai

Augalas prieskoninis, literatūroje pažymima, kad labai tinka žuvienei pagardinti. Tinka mėsos patiekalams, troškiniams, sumuštiniams. Sėklos aitroko skonio, primena garstyčias.

Maistui naudojami jauni lapai (subrendę tampa labai kartūs), rytų šalyse žvaginės auginamos kaip ankstyvos lapinės daržovės.

Įdomūs faktai

  • Vienas augalas gali subrandinti iki 70000 sėklų.
  • Sėklos gali išlikti daigios iki 35 metų.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996, p. 215-216. ISBN 9986-509-24-6
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005, p. 422-424. ISBN 9955-575-73-5
  • [34] Gudžinskas Zigmantas, Rašomavičienė Birutė. “Lietuvos prieskoniniai augalai. Pamėgti ir mažiau žinomi, gerinantys savijautą ir nuotaiką” Kaunas: Šviesa 2008, p. 148-149. ISBN 978-5-430-04825-9
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 28, 2016

Vienas komentaras

  1. mano atradimas parašė:

    ji labai labai skani, net nelygintina su garšvom, nevirta nekepta, tiesiog jauna iki zydejimo nusiskini viršūnėlę ir burnon vadinama liaudyje piemens terba

Komentarai