Žaliavos rinkimas

Žievės lupimas

Medžio žievės lupimas

Medicinoje vartojama ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė. Lupama anksti pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai, nes tuomet joje yra daug veikliųjų medžiagų, be to, ji lengvai atsiskiria nuo medienos. Sausą giedrą dieną žievė įpjaunama skersai kas 20-30 cm, po to daromi sujungiantys išilginiai pjūviai.

Nuo medienos ji atskiriama peiliu. Kad nepadarytume didelės žalos medžiams arba krūmams, negalima lupti didelių žievės plotų.

Nulupta žievė būna susisukusi į vamzdelius. Džiovinama lauke, saulėtoje vietoje, arba džiovykloje. Gerai išdžiūvusi žievė lūžta su traškesiu.

Žymės

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti