Žolė – tai augalo stiebas su lapais ir žiedais, o kartais (pelkinis pūkelis) ir visas augalas kartu su šaknimis. Ją geriausiai pjauti augalui pradėjus žydėti, kai kurių rūšių – per visą žydėjimo laiką.
Jei stiebas storas, kietas (karčiojo kiečio, arba pelyno, triskiaučio lakišiaus), pjaunama jo viršutinė dalis su žiedais ir atskiri stambūs lapai.
Augalai su plonais, nesumedėjusiais stiebais pjaunami prie pat žemės. Žolė pjaunama giedrą dieną, nes surinkta drėgna, šlapia, sunkiai džiūsta, greitai genda. Nepatartina jos rauti (reikia kirpti, pjauti), nes išsirauna su šaknimis.
Reikia rinkti tik sveiką žolę, nepažeistą kenkėjų, nedulkėtą. Prieš džiovinimą žaliavą reikia perrinkti, pašalinti kitus augalus bei priemaišas, parudavusius lapus.
Paskleistą plonu sluoksniu ant popieriaus arba audinio žolę džioviname pavėsyje arba džiovykloje. Ji greičiau ir geriau išdžiūsta, jeigu patalpa gerai vėdinama.
Gerai išdžiūvusi žolė yra natūralios spalvos, trapi, dažnai kvapi.
Laba diena, o ar nereikia žolių prieš džiovinimą praplauti vandeniu?
Priklauso nuo to ką džiovinate. Švariame miške, teisingai surinktos žaliavos plauti nereikia.