Kalbant apie vaistinguosius augalus, žiedo terminu gali būti vadinamas ir žiedynas, ir žiedo dalis, nes vaistams gali būti renkami žiedynai (liepos, šlamučio, kraujažolės), žiedai (rusmenės) ir atskiros žiedo dalys (rugiagėlės). Tai gležna augalo dalis, kuri greitai vysta ir keičia spalvą. Žiedai skinami augalui pradėjus žydėti, nes nužydėjusių žiedų gydomoji vertė yra mažesnė.
Ne visi žiedai renkami visai pražydę. Pavyzdžiui, smiltyninio šlamučio graižai renkami žydėjimo pradžioje, kol dalis žiedų graižuose dar neišsiskleidę. Vėliau surinkta žaliava nekokybiška, nes ją džiovinant žiedeliai nubyra ir lieka pliki žiedkočiai.
Nuskinti žiedai dedami į pintinę, bet nesuspaudžiami. Suspausti greitai kaista, suyra jų veikliosios medžiagos.
Žiedus reikia džiovinti pavėsyje, plonu sluoksniu paskleistus ant popieriaus ar audinio, nes tiesioginiai saulės spinduliai keičia jų spalvą ir cheminę sudėtį. Jei geras oras, žiedai greita išdžius palėpėse ar kitose gerai vėdinamose patalpose. Galima džiovinti džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje. Per karštai džiovinant, žiedai gali pajuoduoti.
Gerai džiovinama žaliava nepraranda spalvos (balti žiedai tampa gelsvesni).
Teksto komentarai