Apie vaistažoles

Nuo seniausių laikų iki pat XIX a pradžios augalai buvo pagrindinis šaltinis vaistų gamyboje.

Vaistažolės visados buvo vertinamos dėl jose slypinčių gydomųjų savybių. Žolininkais vadinami žmonės pastebėjo, kad sudarius augalui palankias augimo sąlygas, lapuose susikaups eterinių aliejų ir augalai bus kvapnesni, aromatingesni, jų naudingosios savybės taps veiklesnės.

Vaistažoles ruošiant svarbu laiku jas nuimti. Kaip vaistinė žaliava naudojamos įvairios augalo dalys: šaknys, gumbai, svogūnai, lapai, žiedai, vaisiai, sėklos, pumpurai, uogos.

Pirmąsias vaistažoles rinkti pradedu žiemos pabaigoje. Nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio skinu pušų, beržų, topolių, uosių pumpurus. Paskui pradedu lupti ir džiovinti žievę. Prasikalus ir sužaliavus augmenijai, skinu žoleles.

Sakoma, jog vaistažoles reikia rinkti iki Joninių, esą vėliau jos prarandančios galią. Tačiau tai nėra visiška tiesa - pvz., rugpjūtį žydi rykštenės, nepakeičiamos gydant inkstus. Yra kalendorių, kur rašoma, kaip ir kada rinkti vaistažoles. Maža to, kiekvienam augalui – savas paros rinkimo metas. Štai nakvišas reikia skinti vakare prieš iškrentant rasai.

Nuo seno žolininkai kai kurias vaistažoles skindavo mėnuliui tekant. Manyta, kad tuomet žolelės turi ne tik gydomųjų, bet ir magiškųjų galių. Tačiau kiekvienas turėtų pajusti, kokios vaistažolės jam tinkamiausios. Vieną organizmą žolelė gali veikti teigiamai, o kitam visai netikti.

Valgomoji portulaka
Augalai

Valgomoji portulaka

Valgomoji portulaka (Portulaca oleracea L.) – portulakinių šeimos vienametis augalas, kilęs iš Senojo Pasaulio tropinių sričių. Vėliau paplito Azijos šalyse, pasiekė vidutinio...
Lietuvinė naktižiedė
Augalai

Lietuvinė naktižiedė

Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica) – 15 – 50cm aukščio, gvazdikinių (Dianthus) šeimos atstovė, nuo birželio iki rugsėjo žydinti skaisčiais purpuriniais žiedais. Vienmetės,...
Grikių augalas
Augalai

Grikio augalas

Grikio augalas (Fagopyrum) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalas iš Centrinės Azijos. Vienmetis, rečiau daugiametis, maistinis augalas. Stiebai statūs, mažai šakoti,...
Darželinė blizgė
Augalai

Darželinė blizgė

Darželinė blizgė (Lunaria) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalai. Dvimetis, nereiklus auginant, labai tinkantis sausoms puokštėms. Žydi gegužės – birželio mėnesiais,...

Paieška svetainėje


Kopūstų rauginimas žiemai
Receptai

Kopūstų rauginimas žiemai

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė...
Citrinų ir medaus gira
Receptai

Citrinų ir medaus gira

• Citriną nuplauti ir supjaustyti plonais griežinėliais (lupti nereikia), sumaišyti su 400 g medaus.• Viską užpilti 4 l virinto vandens, kur ištirpinta 10 g mielių ir įbertas šaukštas...
Patarimai

Nendrių naikinimas

Daug kas, įsirengęs naują tvenkinį, norėtų, kad jo pakraščiuose augtų švendrai, nendrės, kiti vietiniai laukiniai augalai. Kai susiformuoja šių augalų ploteliai, galima tikėtis...
Patarimai

Pomidorų kenkėjai

Nei viena daržovė taip visapusiškai nenaudojama maistui, kaip pomidorai. Daugiausiai vartojami salotoms, valgių paskaninimui. Mūsų krašte tiesiai pasėti i daržą, vaisių nespėja sunokinti,...
Patarimai

Valgomos laukinės žolės

Senolių išmintis byloja, kad artėjant Joninėms visi augalai įgauna stebuklingų galių. Ne veltui per Jonines moterys žoliaudavo, rinkdavo vaistinius augalus, pindavo vainikus. Šiais laikais...
Patarimai

Vyšnių Kokomikozė

Vyšnių kokomikozė (Blumeriella jaapii) – tai liga, kuri kartu su uogų nokimu geltonai nudažo jų lapus ir numeta juos. Be lapų medelis negalės gerai maitintis ir nepasiruoš žiemai. Tai...
Patarimai

Agurkų apsauga nuo ligų

Pageltę agurkų lapai rodo netikros miltligės įsigalejimą. Kai jau ji pasirodo – gelbėti būna per vėlu. Rūpintis reikia iki jai ateinant – purkšti profilaktiškai nuo pat pavasario. Jei...

Reklama

Reklama