Imbiero šaknis (Zingiber officinale) subrandina daugiametis žolinis augalas stambiais ir šakotais šaknistiebiais, 1-1.5 m aukščio stiebais. Lapai lygiais kraštais, lancetiški, pražanginiai, trumpesni negu jų lapkočiai. Žiedai geltonai oranžiniai, sutelkę į varpos formos žiedynus.
Imbiero tėvynė – Pietryčių Azija ir Vakarų Indija, bet natūraliose augavietėse jau išnykęs. Auginamas tropinėse ir subtropinėse Kinijos, Japonijos, Vietnamo, Indijos, Vakarų Afrikos, Argentinos, Brazilijos, Jamaikos srityse. Indijoje užauginama apie 50 proc. pasaulinio imbiero derliaus.
Pas mus Lietuvoje, namuose nesunku užsiauginti imbierą, nes prekybos centruose yra pirkti šviežių šakniastiebių. Pasodinkite juos į purią derlingą žemę, laikykite šiltai ir po mėnesio ar dviejų pasirodys pirmieji lapai. Jie dideli, sudėtiniai, panašūs į palmių lapus. Gegužės mėn., po visų šalnų, imbierą galima persodinti į lysvę. Jiems tinka puri ir derlinga žemė saulėje arba pusiau pavėsyje. Jeigu auga saulėje, žemė turi būti drėgna. Per sausras reikia laistyti. Šakniastiebiai kasami vėlų rudenį, kai nudžiūva lapai. Per žiemą laikoma vėsiai (rūsyje, drėgname smėlyje arba šaldytuve, maišelyje, suvynioti į drėgną popierių). Vasarį sodinama į vazonus, kad pradėtų augti, o gegužę vėl – į lysvę.
Šių augalų vegetacija ilga, todėl imbierų auginimas lietuvoje beveik neįmanomas lauko sąlygomis. Pasodinti į lysvę tiesiai iš rūsio nespėja užauginti derliaus, todėl keletą mėnesių paauginami namie. Šiltesniuose kraštuose jie ne tik gausiau dera, bet ir žydi egzotiškais žiedais.
Imbierą galima visus metus auginti namuose, bet jiems reikia derlingos žemės ir nemažo vazono. Laikoma ant šviesios rytinės arba vakarinės palangės, retkarčiais nupurškiama, vasarą laistoma gausiai, žiemą saikingai. Namuose, vazonuose auginami imbierų augalai persodinama kasmet. Kvapnūs ne tik imbierų šakniastiebiai, bet ir lapai.
Jame yra daug eterinio aliejaus (beveik 3.5 %), krakmolo, ląstelienos, riebalų, azotinių medžiagų ir kt. Malonų specifinį kvapą imbierui teikia eterinis aliejus, o deginantį skonį – aliejinė medžiaga – hingerolis.
Patiekalams skaninti ir medicinoje naudojamos imbiero šaknys. Pagal paruošimo būdą imbieras skirstomas į juodąjį ir baltąjį. Juodasis imbieras gaunamas, kai šakniastiebis, nenulupus žievės, nuplikomas verdančiu vandeniu. Baltajam imbierui gauti šakniastiebiai nulupami ir 6 val. chemiškai apdorojami. Paskui šakniastiebiai išdžiovinami.
Imbieras gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Imbiero, pipirmėtės, juodojo šeivamedžio žiedų ir kraujažolės arbata malšina stiprius pilvo skausmus. Šis prieskonis parduodamas šakniastiebių gabalais, maltas, cukruotas ar glaistytas šokoladu, kaip ekstraktas imbierinio alaus gamybai. Jis dera su kitais prieskoniais, jo dedama į kari mišinį. Imbieras dedamas ir į aukščiausios rūšies šviesų alų.
Daugelyje šalių imbiero šakniastiebis vartojamas kaip vaistas. Pirmiausia jis vartojamas nuo blogo apetito ir sutrikusio virškinimo (pykinimo, vėmimo), meteorizmo, lėtinio enterito. Paprastai valgoma po 0.3— 1.5 g šakniastiebio kelis kartus per dieną. Neretai jo duodama, susilaikius šlapimui ir susidarius pabrinkimams, nuo reumato, neurastenijos. Sergant angina, nuoviru skalaujama gerklė.
Kulinarijoje naudojami malonaus aitraus kvapo ir aštraus skonio imbiero milteliai. Jais gardina silkę ir kiaulieną saldžiarūgščiame padaže, jūros gėrybes. Imbieras suteikia malonų kvapą žuvienei, avienos, vištienos sultiniams. Jo dedama į avienos, jautienos, veršienos, vištienos, kalakutienos, žąsienos patiekalus. Kiniečių kulinarai jų deda į koldūnus ir troškintus kukulius su įdaru. Su imbieru ruošiama daugybė padažų, juo pagardina marinatus, marinuoja melionus ir agurkus.
Imbieras naudojamas ir konditerijos pramonėje. Juo aromatizuoja sausainius, meduolius, pyragus, saldainių įdarus, melionų uogienę. Kinijoje iš imbiero šakniastiebių verdama uogienė, gaminami cukatai. Daugelis Europos ir Azijos tautų imbieru paskanina gėrimus (kriaušių ir melionų kompotai, medaus gėrimai, arbatos). Vienai patiekalo porcijai pagardinti reikia 0.2-0.5 g imbiero. Į mėsos ir žuvies patiekalus jis beriamas likus 20 min. iki gaminimo pabaigos (kartais prieš gaminimą), į saldžius patiekalus – likus 5 min.
Teksto komentarai