Amalas (augalas)

Medžių viršūnėse įsitaisantis parazitinis augalas amalas (Viscum) – daugiametis, nuodingas, visuomet žaliuojantis, rutulio formos krūmas.

Stiebas – labai šakotas, apvalus, gelsvai žalias, plikas.

Lapai – pailgi ovališki, lygiakraščiai, priešiniai, kieti, odiški, gelsvai žali.

Žiedai – bekočiai, gelsvai žali, susitelkę šakelių viršūnėse.

Amalas žydi kovo-balandžio mėnesiais, o vaisiai prinoksta vėlai rudenį.

Amalas medyje įsitaiso gleivngų, lipnių sėklų pagalba, kurios patekusios ant medžio šakos, sudygsta. Daigo šaknelė prasiskverbia pro medžio žievę ir, pasiekusi medieną, įsitvirtina.

Lietuvoje daugiausia amalų matome prikibusius prie lapuočių, ypač beržų ir tuopų. Šio parazitinio augalo, apie kurį sukurta daugybė legendų, farmakologiniam poveikiui turi įtakos medis, ant kurio jis auga.

Paprastasis amalas paplitęs pietų Lietuvoje (Alytaus, Merkinės, Varėnos, Druskininkų, Marijampolės, Lazdijų ir kt. miestų apylinkėse).

Amalas auga lėtai ir gyvena iki 70 metų. Daugiausiai parazituoja ant topolių ir beržų, kituose medžiuose rečiau. Jo krūmeliai aiškiai pastebimi žiemą. Vaistinis augalas amalas paplitęs pietinėje Lietuvos dalyje. Resursai nėra gausus. Augalas Saugotinas.

Vartojimas medicinoje

Amalo preparatai mažina kraujospūdį, centrinės nervų sistemos jautrumą, stiprina širdies veiklą. Jo preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, gydoma alterosklerozė.

Amalas liaudies medicinoje

Vartojamas nuo epilepsijos, galvos svaigimo, isterijos, mėšlungių, spazmų. Taip pat jo preparatais gydo vėžį, inkstų ligas, skrandžio, gimdos ir kitus kraujavimus, hemorojų, varo kirmėles.

Amalo žolės nuoviru arba amalo ir kitų vaistažolių mišinio nuoviru skalaujamos žaizdos, dedami kompresai ant pūlinių, daromos vonelės nuo hemorojaus. Su amalo žole gaminama daug vaistažolių mišinių įvairioms ligoms gydyti.

Sakoma jog, amalo nuoviro pavilgais liaudies medicinoje gydomos odos ligos, išbėrimai, spuogai.

Lapus reikia užpilti tik šaltu vandeniu, jų negalima nei kaitinti, nei virinti. Taip pat negalima vartoti ir uogų – jos nuodingos.

Vaistinei žaliavai visą žiemą pjaunamos jaunos vaistinio amalo šakelės su lapais. Jos smulkiai supjaustomos, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, ant krosnies arba specialioje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava yra specifinio kvapo, kartaus skonio.

Amalo cheminė sudėtis sudėtinga. Jo žolėje yra amorfinės medžiagos viskotoksino, susidedančio iš aminorūgščių ir cukrų, lėktinų, viscerino, viskamino, viskolio; organinių rūgščių (pineno, koprino, linolio, oleanolio ir kt.), cholino, acetilcholino, tiramino, inozito, flavonoidų. Uogose yra alkaloidų, glikozido siringinino, riebalų, vitamino C, beta karoteno, kaučiuko, dervinių, tanidinių ir mineralinių medžiagų.

Paprastasis amalas buvo vartojamas gydymui dar Plinijaus ir Paracelso laikais.

Juo buvo gydoma epilepsija, nervų ligos, kraujavimas, o XVIII-XIX a. – galvos kraujagyslių ligos ir net isterija.

Iš amalų paruošti galeniniai preparatai plečia kraujagysles, ramina centrinę nervų sistemą, mažina kraujospūdį, gydo skydliaukės hiperfunkciją, gerina širdies darbą, skatina miegą. Kai kurie gydytojai mano, kad amalų preparatai geriausiai veikia ligonius pirmojoje hipertonijos stadijoje, o trečiojoje ypatingo pagerėjimo nepastebėta. Paprastųjų amalų ekstraktas geriamas po 30-40 lašų 3 kartus per dieną.

Paruošimas. Vaistams pjaunamos paprastojo amalo jaunos šakelės su lapais (Visci herba). Jos renkamos nuo vėlyvo rudens per visą žiemą (iki kovo-balandžio). Manoma, kad vertingiausias amalas auga ant gluosnių. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava nemaloniai kvepia, kartokai gaiži. Laikoma tamsioje vietoje tankaus audinio maišuose arba stikliniuose induose. Tinka vartoti 1 metus.

Naudojimas. Paprastojo amalo ekstraktas vartojamas nuo aterosklerozės ir hipertoninės ligos, nuo epilepsijos bei nervų ligų. Jis mažina arterinį spaudimą, išplečia kraujagysles, stiprina širdies veiklą, sumažina centrinės nervų sistemos jautrumą.

Amalo arbata

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30 min., kad pritrauktų.
Nukoškite ir gerkite po 0.5 stiklinės ryte ir vakare prieš valgį.

Paprastųjų amalų preparatai skatina šlapimo ir baltymų apykaitos produktų išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, jais gydoma aterosklerozė, nefritas ir kitos inkstų ligos (kartu su kitais preparatais). Manoma, kad gali padėti ir nuo piktybinių navikų.

Liaudies medicina siūlo amalo užpilais stabdyti kraujavimą, varyti kirminus iš virškinimo trakto, tinka nuo skausmų. Iš vaistinės žaliavos galima paruošti šaltą užpilą. 15 g žaliavos užpilkite 200 ml virinto ir ataušinto vandens, palaikykite 12 val., paskui perkoškite ir gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Šis augalas gali padėti įveikti naktinį šlapimo nelaikymą.

Iš amalų paruošiamos vonios nuo hemorojaus, jos taip pat tinka žaizdoms, opoms, pūliniams valyti ir gydyti.

Kontraindikacijos. Paprastasis amalas yra nuodingas. Jo preparatai nevartojami esant žemam kraujospūdžiui, astenijai, taip pat nėštumo metu.