Persikų medeliai (Prunus persica) subrandina skanius kaulavaisius kurie iš esmės labai panašūs į abrikosus, tik didesni. Parduotuvėse pasitaiko didelių abrikosų ir mažų persikų, todėl neprakandus juos sunku atskirti. Persikų kauliukai rievėti kaip žmogaus smegenys, o abrikosų — glotnūs.
Persikų sodinukų veislės skirstomos pagal ankstyvumą ir kulinarines vaisių savybes (desertiniai ir skirti perdirbti – džiovinti, konservuoti, taip pat universalūs, kurie tinka viskam). Verta paminėti jog persikų vaisiuose yra 6-15 proc. cukrų, 0.08-1.02 proc. įvairių rūgščių, 1.26 proc. pektino ir kitų naudingų medžiagų. Nuskinti žali jie neprinoksta, ne visai prinokę prastesnio skonio, mažiau vertingi. Prinokusius persikus 0-1°C temperatūroje galima išlaikyti mėnesį.
Tikrieji persikai pūkuoti, kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Persikų atmaina — pavijos taip pat pūkuotos, bet minkštimas nuo kauliuko neatsiskiria. Nektarinų minkštimas nuo kauliuko atsiskiria, bet jie be “kailiuko”. Briunjonų odelė lygi, o minkštimas net pernokęs neatsiskiria kauliuko.
Pas mus dažniausiai auginami aklimatizuoti vietinių atmainų, latviški ‘Sigla’, ‘Maira’, ukrainietiški ‘Kijevskij rannij’, `’Kijevskij samyj rannij’, ‘Mir’ ir kitų veislių persikai.
Vidutinio ankstyvumo persikai, kaip kurią vasarą, prinoksta rugpjūtį, ankstyvų veislių — liepos pabaigoje, o labai ankstyvi ‘Kijevskij samyj rannij’ – net liepos pradžioje.
Šalčiui atsparių veislių persikai žiemą ištveria 30°C šaltį. Ypač šaltose vietovėse (Utena, Varėna ir pan.) vainiką galima storai apsukti agroplėvele — tai išbandyta ir tikrai padeda. Pumpurai paprastai nušąla 23-25°C šaltyje, žiedpumpuriai — 5-6°C, išsiskleidę žiedai — 3-4°C, o vaisių užuomazgos bijo net 2-3°C šaltuko. Tačiau šie vaismedžiai labai gajūs, išleidžia daug vilkūglių, todėl net stipriai apšalę greitai atauga ir po 2-3 metų vėl dera. Tai nedideli ir vidutiniai medeliai arba krūmai, gausiai dera apie 10-12 metų. Jie labai greitai auga, kasmet suformuoja daug ūglių, todėl sutankėja. Negenimi ir neformuojami medžiai greitai pasensta. Persikai pradeda derėti labai anksti — 2-3 metais po pasodinimo.
Persikai pražysta vėliau negu abrikosai, žydi 5-15 dienų ir daugiau. Jiems užtenka trumpo žiemos poilsio, o žiediniai pumpurai labai greitai vystosi. Nenuostabu, kad didžiausia persikų bėda — nuolat nušąlantys žiediniai pumpurai ir žiedai, nes šalnų pasitaiko net birželio pradžioje. Žiedai savidulkiai, todėl net 20-40 proc. jų virsta užuomazgomis.
Persiko auginimas iš kauliuko
Savo sodo persikus galima dauginti sėklomis, nes sėjinukai išlaiko visas veislės savybes, geriau prisitaiko prie aplinkos sąlygų ir mažiau bijo šalčių. Gerai prinokę vaisiai, nenulupus minkštimo, sodinami tiesiai į drėgną žemę, o lysvės mulčiuojamos pjuvenomis, kompostu arba durpėmis, kad neperdžiūtų.
Dar geriau sėti stratifikuotas sėklas pavasarį. Skiepyti persikai neturi dygliukų, ant kamieno aiškiai matyti sudūrimo vieta — kelmelis, o vienmečių šakučių pumpurai sulipę po 2 arba 3 (sėjinukų pavieniai).
Persikų auginimas lietuvoje
Persiko medis mėgsta šviesą ir šilumą, jis prastai auga supluktoje žemėje. Dirvą reikia giliai įdirbti. Jeigu neplanuojate užveisti didžiulio sodo, persikus sodinkite į duobes (vidutiniškai įdirbtose dirvose — 60, supuolusiose — 80 cm gylio). Lygiame arba su nedideliu nuolydžiu sklype kasamos 60 cm gylio ir 60-80 cm pločio duobės. Stačiame šlaite, labai nederlingose smėlio arba sukritusiose ir nelaidžiose molio dirvose duobių reikės didesnių.
Nesumaišykite žemės sluoksnių, derlingą supilkite atskirai. Duobes geriausiai paruošti rudenį, o sodinti pavasarį. Derlingą viršutinę žemę sumaišykite su 20-30 kg gerai perpuvusio mėšlo arba komposto (tinka juodžemis ir perpuvusi lapuočių miško paklotė), pridėkite 1-1.5 kg superfosfato ir 2-3 kg augalinės anglies. Mišiniu užpilkite pusę duobės ir suformuokite kauburėlį, statykite ant jo medelį ir paskleiskite šaknis. Skiepytų persikų kelmelis (sudūrimo vieta) turi būti 3-4 mm žemiau duobės krašto. Šaknis užpilkite, medelį lengvai papurtykite ir suminkite žemę nuo duobės kraštų į vidurį.
Pasodinti persiko medeliai gausiai palaistomi. Vienmečiui persikui reikia 20-30 l vandens. Sudrėkusi žemė nusėda — pripilkite vėl iki duobės kraštų. Nelygu oras, sodinukus reikės dar 2-3 kartus palieti kas 10-15 dienų. Suaugę persikai pakenčia sausras, bet rekomenduojama palaistyti, kai formuojasi vaisių užuomazgos. Pirmi 2 metai pomedžiai mulčiuojami durpėmis, pjuvenomis, perpuvusiu mėšlu. Vėliau geriau nemulčiuoti, nes šaknys ieško drėgmės ir ima formuotis žemės paviršiuje.
Pirmus 3-4 metus vidutiniški lengvose ir derlingose dirvose augančių persiko sodinukų organinėmis trąšomis galima netręšti. Smėlyje augančių persikų pomedžiai kas dveji metai patręšiami gerai perpuvusio mėšlo (4 kg/kvad.m) ir mineralinių trąšų (20 g azoto, 15 g fosforo ir 25 g kalio trąšų) mišiniu. Jis įterpiamas rugsėjį 10-12 cm gyliu. Derantys medžiai organinėmis trąšomis tręšiami kartą kas 3-4 metai (6-8 kg pusiau perpuvusio mėšlo, 30-40 g fosforo ir 50-60 g kalio). Trąšos įterpiamos po vainiku rugsėjo pabaigoje 6-10 cm gyliu.
Kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis persiko medis tręšiamas kasmet, trąšų normos nurodytos ant pakuočių.
Persikų medžių ligos
Kartais persikus užpuola kaulavaisiams būdingos ligos. Dažnai pažeistų medelių lapai raukšlėjasi, išpurpsta, susisuka, pakeičia spalvą, pasidaro beveik bordo spalvos. Tai abrikosų lapų tafrinozę. Ši liga pažeidžia abrikosus, persikus ir slyvas. Ją sukelia deformuojantis ragangrybis (Taphrina deformans). Greičiausiai jis plinta kai vėsu ir lietinga. Ligos požymiai išryškėja pavasarį, išsprogę lapai susiraukšlėja, susigarbanoja, daugiau ar mažiau išsigaubia, sustorėja, pasidaro trapūs. Išgaubtos lapo vietos pagelsta arba paraudonuoja, įgauna bordo atspalvį.
Vasarą apatinėje lapų pusėje atsiranda baltų apnašų, kuriose subręsta aukšliasporės. Jas išnešioja vėjas. Kai kurios žiemoja žievės plyšeliuose, pumpuruose, kitos – nukritusiuose lapuose. Pavasarį jos pumpuruoja ir užkrečia jaunus, ne vyresnius kaip 15 dienų lapukus.
Labai tafrinozės pažeistus ūglius reikia išpjaustyti ir sudeginti, nukritusius lapus sugrėbti ir sudeginti. Pavasarį medelį nupurkškite efektoriumi (Effector 70 WG). Profilaktiškai užtenka nupurkšti kartą prieš pumpurų brinkimą (kai būna ne mažiau kaip 4-5°C šilumos), bet jeigu medis serga, reikia dar sykį purkšti pumpurams sprogstant ir iš karto po žydėjimo.
Teksto komentarai