Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) Erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis, iki 2 m aukščio krūmas. Lapai ištisiniai, elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški arba pailgai lancetiški, 2-6 cm ilgio, 2-3 cm pločio, smailia viršūne, pjūkliškai dantyti, žalia, blizgančia, plika viršutine ir šviesesne, plika apatine puse. Rudenį lapai parausta. Žiedai balti, po 12-34 susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Vaisiai (uogos) rutuliški, 6-10 mm skersmens, juodi arba tamsiai purpuriniai, blizgantys. Žydi gegužę-birželį. Vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį.
Paplitimas. Augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje auginamas soduose. Neretas.
Veikliosios medžiagos. Vaisiuose yra 4,6-10,8% cukraus, 0,5-1,8% organinių rūgščių, 0,35-0,67% rauginių medžiagų, 15-167 mg vitamino C, 3917-4977 mg vitamino P, 3-5,6 mg karotino, nemaži kiekiai vitamino B, ir PP.
Iš vaisinių-uoginių augalų juodavaisė aronija yra pagrindinis vitamino P šaltinis. Jis stiprina kraujo kapiliarų sieneles, padeda geriau įsisavinti vitaminą C, mažina pakilusį kraujospūdį ir galvos skausmus.
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) Paruošimas. Naudojami juodavaisių aronijų vaisiai (Aronii melanocarpae fructus). Nunokę vaisiai skinami giedrą dieną (rugpjūčio antroje pusėje – rugsėjo pradžioje).
Apie 2 mėnesius aronijos vaisius galima laikyti 0+5 °C temperatūroje. Vaisius galima džiovinti džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Kad geriau išsilaikytų vitaminai, nuskintos uogos iškarto pertrinamos su cukrumi santykiu 1:1 ir laikomos vėsioje vietoje.
Naudojimas. Švieži aronijos vaisiai ir iš jų gautos sultys yra geras vaistas nuo hipertoninės ligos, vidinių kraujavimų ir nemigos.
Teksto komentarai