Morkos (Daucus carota subsp. sativus) ypač vertinamos dėl jose esančio karotino. Kuo šakniavaisiai ryškesni, tuo daugiau juose šios medžiagos. Morkų šakniavaisiai, priklausomai nuo veislės, būna rutuliški arba trumpašakniai ir ilgašakniai. Šiuo metu Lietuvoje rajonuota nemažai veislių bei hibridų morkų.
Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąraše rekomenduojami keturi valgomosios morkos Nanto tipo hibridai
Vienas lietuviškas, išvestas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute – tai Skalsa F1, ir trys olandiški, iš kurių du sukūrė firma ‘Syngenta Seeds B.V.’ – Amazon F1 ir Puma F1, ir ‘Bejo Seeds, Inc’ firmos kūrinys Navarino F1.
• Morkos Skalsa F1 – vidutinio vėlyvumo hibridas, morkas galima vartoti šviežias ir perdirbti.
• Morkos Amazon F1 – labai ankstyvas hibridas, šakniavaisiai valgomi švieži vasarą. Užauga per 28 dienas nuo sudygimo.
• Morkos Puma F1 – vidutinio vėlyvumo. Šakniavaisiai valgomi vasarą ir rudenį.
• Morkas Navarino F1 geriausiai suvalgyti dar ankstyvą rudenį, nes žiemą prastai laikosi.
Keletas naujų prancūziškų hibridų ir veislių
Hibridas Primo F1 yra ankstyvas – užauga per 80 dienų. Labai derlingas, šakniavaisiai apie 17 cm ilgio. Taip pat ankstyvas hibridas Tempo F1 užauga per 85 dienas. Šakniavaisiai 15-18 cm ilgio, vienodi, lygūs, ryškios spalvos, geros vidinės struktūros. Lapai tamsiai žali, vidutinio dydžio, tvirti. Bolero F1 – vidutinio vėlyvumo hibridas, užaugantis per 110-120 dienų, Šių morkų šakniavaisis apie 18-22 cm ilgio, ypač puikaus skonio.
Sėklos palyginti greitai sudygsta. Šis hibridas atsparus daugeliui morkų ligų. Kitas vidutinio vėlyvumo hibridas Maestro F1 užauga per 110-130 dienų. Šakniavaisiai 18-20 cm ilgio, lygūs, juos galima plauti ir ilgai laikyti. Šios morkos ypač tinka sultims gaminti. Nanto tipo vidutiniškai ankstyvą veislę `Tito` sukūrė olandų firma Nickerson-Zwaan.
Šios morkos pakenčia sunkesnę žemę, o šakniavaisius galima vartoti šviežius, taip pat plauti ir ilgai laikyti. Jie 19-22 cm ilgio, ryškiai oranžiniai, gražios formos.
Valgomosios morkos sėklos yra smulkios – viename grame jų gali būti apie 800. Todėl prieš sėdami sumaišykite jas su smulkiu smėliu arba pjuvenomis (1:2 arba 3). Pavasarį ankstyvas morkas reikėtų pasėti kuo anksčiau, kai tik galima įeiti į dirvą. Paprastai šios daržovės sėjamos įvairiu laiku, nelygu kam jos auginamos.
Sėjos laiką įtakoja ir pasirinkta veislė. Pavyzdžiui, vėlyvosios veislės sėjamos šalpusniui pražydus, o pražydėjus paprastajai ievai ir vyšniai prasideda vidutinio ankstyvumo morkų sėja. Vidutinio ankstyvo ir vėlyvas morkas pasėjus per anksti, žiemą jos nesilaikys. Bet kokiu atveju morkas reikia pasėti iki pražystant darželiniam jazminui. Suvėlinus sėją, sumažėja derlius.
Morkos labai jautrios dirvai. Geriausiai jos auga sukultūrintoje, humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio žemėje. Šios daržovės negali pakęsti sunkių dirvožemių – blogai dygsta, šakniavaisiai būna trumpi, šakoti, suskilinėję.
Jeigu žemė nederlinga, prieš rudeninį perkasimą galima patręšti perpuvusiu mėšlu ar kompostu (50-60 kg/10 kvad.m). Netręškite šviežiu mėšlu, nes neatsiginsite morkinių musių. Be to, šviežiu mėšlu patręštoje žemėje morkos auga prasčiau, suprastėja ir skonis.
Laikykitės sėjomainos ir morkas į tą pačią vietą sėkite tik po 3-4 m. Geriausi priešsėliai – gausiai mėšlu tręšta vikių-avižų mišinys, žirniai, agurkai, ankstyvosios bulvės ir kiti ankstyvą rudenį nuimami augalai.
Kadangi morkoms reikia ypač gerai įdirbtos žemės, ją pradėkite ruošti iš karto nuėmę priešsėlį. Iš rudens dirva giliai suariama arba perkasama (25 cm gyliu), pavasarį kultivuojama ir akėjama. Ji turi būti puri ir neperdžiūvusi.
Morkos šviesamėgės, todėl blogai auga ir dera pavėsyje. Paprastai auginamos 20-45 cm tarpueiliais. Lengvoje žemėje sėjama 2-2,5 cm, jei sunkesnėje – 1.5-2 cm gyliu. Daigai retinami du kartus (3-4 cm aukščio daigeliai ir jau paaugusios morkos 1-1,5 cm storio šakniavaisiais). Tuo pačiu ir apkaupiama, kad nuo saulės šviesos nepažaliuotų galvutės. Fosforas (90-120 g/10 kvad.m) ir kalis (160-200 g/10 kvad.m) išberiami rudenį prieš perkasimą. Pavasarį formuojant lysves įterpiamos azoto (60-90g/kvad.m) ir boro (1-1,2 g/kvad.m) trąšos. Lengvose smėlio dirvose morkas azotu reikia patręšti papildomai (po antro tarpueilių purenimo, iki 30 g/kvad.m). Tręšiant daržoves mineralinėmis trąšomis labai svarbu žinoti, kiek žemėje yra maisto medžiagų.
Žemę morkoms reikia purenti mažiausiai 3-5 kartus 4-6 cm gyliu. Pirmą mėnesį augalams labai reikia drėgmės, todėl sausu oru pasėliai laistomi. Dėl staigios drėgmės žemėje kaitos morkų šakniavaisiai sutrūkinėja.
Laikyti skirtas morkas geriausia nukasti rugsėjo 10 d. – spalio 10 d., iki didesnių šalnų. Per anksti nukastos morkos turi mažiau karotino bei cukrų, blogiau laikosi, bet pašalusios irgi greičiau genda. Geriausiai peržiemoja 0°C temperatūroje. Rūsiuose sluoksniuojamos su švariu upės smėliu, o kaupuose su žemėmis.
Teksto komentarai