Vyšnių Moniliozė (Monilinia laxa) dar žinoma kaip rudasis (kaulavaisių) vaisių puvinys. Deja šie vaismedžių susirgimai Lietuvoje gana dažni, todėl padaro daug žalos. Moniliozė – grybelinė augalų liga, kurią sukelia monilijiečių (Moniales) eilės grybai. Labiausiai pažeidžiamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, abrikosai. Šia liga taip pat serga ir svarainiai. Grybu sode apkrėsti vaisiai pradeda pūti net ir tuomet, kai yra laikomi sandeliuose.
Kaip atpažinti vyšnių moniliozę?
Pirmieji moniliozės ligos požymiai – nedidelė, apskrita dėmė, kuri greitai plinta ir apima ne tik vaisiaus paviršių, bet ir vidinę dalį.
Moniliozės grybeline infekcija apkrėsti vaisiai netrukus ima rodyti pirmuosius požymius: Pūvančio vaisiaus paviršiuje susidaro pilkšvai gelsvos, dulkingos, koncentruškais ratais išsidėščiusios karputės – stromos.
Ant stromų moniliozėsusiformuoja bespalvės arba citrinos spalvos grandinėlėmis sukibusios sporos – konidijos, kuriomis užkratas greitai plinta. Supuvę vaisiai virsta mumijomis.
Kad moniliozė neplist, reikia pjaustyti ir deginti nudžiūvusias šakutes bei vaisių mumijas. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti sodo tepalu.
Kaip išvengti vyšnių moniliozės?
Kiekviename sode reikėtų rudenį, pradėjus kristi lapams, visus vaismedžius nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu. Jei purškiama lapams nukritus, naudojamas 7 proc. tirpalas, kuriuo padengiami ne tik medžiai, bet ir nukritę lapai.
Teksto komentarai