Baltažiedę notrelę (Lamium Album), dar vadinama balta dilgėle ar tiesiog notrele, sutiksime dažname pagriovyje ar pakelėje. Liaudis notrelės žolę bei žiedus naudojo įvairiems kraujavimams stabdyti, šaknų preparatais ramino nervus, gydė nemigą bei malšino danties skausmus.
Nepatingėję nusipjauti šviežios, pavasarinės notrelės žolės paruošite skanias, tonizuojančias, vitaminingas salotas.
Kontraindikacijos
Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.
Vaistinės savybės
Liaudis gydomaisiais tikslais naudojo notrelės žiedus, žolę ir šaknis. Augale esančios medžiagos slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas.
Žiedų užpilas padeda sergant bronchitu, ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos. Tinka hemoroidinių mazgų kraujavimui gydyti.
Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.
Notrelės žieduose yra gleivių, rauginių medžiagų, saponinų, 0,05% eterinio aliejaus, nedidelis kiekis alkaloidų, 720 mg vitamino C, flavonoidų, cholino, histamino ir tiramino. Lapuose yra gleivių, rauginių medžiagų, saponinų, eterinio aliejaus, 560 mg% vitamino C, iki 15 mg% karotino.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkamas visas augalas, kartais atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kleis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiuvę žiedai turi būti balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.
Naudojimas maistui
Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.
Paplitimas
Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, krūmuose, daržuose kaip piktžolė.
Paruošimas. Vaistams vartojami visiškai pražydę, bet neapvytę sveiki baltažiedės notrelės žiedai (Lamii albi flos), taip pat žolė (Lamii albi herba). Žiedai skinami saulėtą dieną (birželį-rugpjūtį), pirštais nutraukiant po kelis nuo taurelės. Žolė pjaunama žydėjimo pradžioje. Žaliava džiovinama ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus.
Naudojimas. Baltažiedės notrelės žiedų nuoviras vartojamas nuo plaučių ir gimdos ligų, hemorojinių mazgų kraujavimo, kojų venų išsiplėtimo, cistito, uretrito, nefrito, pielito, egzemos, dilgėlinės, dizenterijos, viduriavimo, kvėpavimo takų kataro ir maliarijos, jis taip pat ramina skrandžio skausmus, mažina temperatūrą, gerina širdies veiklą, ramina nervų sistemą, stabdo kraujavimą. Žiedų ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus.
Įdomūs faktai
Notrelių žieduose kaupiasi nemažas keikis nektaro, kurį pasiekia tik ilgesnį „liežuvėlį“ turintys vabzdžiai tokie kaip kamanės. Jei kamanė žiedo aplankyti dar nespėjo, galite jį nuskinti ir įsidėję į burną patys pajusite salstelėjusį nektaro skonį.
Teksto komentarai