Medejantis bijūnas (Paeonia suffruticosa) – bijūninių (Paeoniaceae) šeimos augalas, kilęs iš šiaurės-vakarų Kinijos.
Tai ilgaamžiai krūmai, vienoje vietoje galintys augti iki 100 metų.
Užauga iki 2 metrų ūgio. Ūgis priklauso nuo vietos ir augimo sąlygų.
Pražysta gegužės viduryje. Žiedai pavieniai balti, rožiniai, purpurinėmis spalvomis su tamsesnėmis dėmelėmis. Gali būti tuščiaviduriai, pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai, malonaus, švelnaus kvapo.
Žydėjimo metu dažnai pasitaiko šalnos, kurios pakanda gražius žiedus. Jei pavasaris būna šiltesnis, pasidabina žiedais, kurie pilnai išsiskleidę papuošia krūma. Tokiu šiltu metu greičiau peržydi. Jei oras būna vėsus, nesugeba parodyti viso grožio, tačiau žydi ilgiau. Žinoma, jei šalnos nepakanda žiedų.
Medėjantys bijūnai nemėgsta persodinimų. Tad sodinant reikia apgalvoti vietą, kuri būti pusiau pavėsinga ir apsaugota nuo vėjo. Dirva derlinga, laidi vandeniui. Sodinamoj vietoj žemę pagerinti kompostu.
Svarbu: Persodintas augalas du – tris metus nežydės.
Dauginti galima kero dalijimu, prieš tai augalą apgenėti, iškasti, atskirti. Taip pat galima dauginti atlankomis.
Žiemai augalą pamulčiuoti, apdengti nereikia, kad nepaskatintume anksčiau krauti pumpurus.
Genėti galima pavasarį, bet tik išpjauti sudžiūvusius stiebus. Peržydėjusius žiedus nuskinti. Senų krūmų apatines nedekoratyvias šakas sutrumpinti.
Nors žiedų auginant iš sėklų reikia laukti ilgai, tačiau jis kaip vaikas – brangiausias ir mieliausias. Žiedai atrodys dar gražesni, nes jie mums už triūsą ir kantrybę
Teksto komentarai