Kas galėjo pagalvoti, kad kažkada laikytos keistomis daržovėmis – paprika (Capsicum) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalai, taip pritaps mūsų valgiaraščiuose.
Kiekvienas puikiai prisimename pirmą jausmą jų suvalgius. Kas kartą suvalgius žadėdavom daugiau niekada nevalgyti. Tačiau jausmui praėjus ranka vėl siekdavo jos. Taip ir įpratom prie švelnių saldžiųjų paprikų. Prieš kelis metus dažniau augino tik geltonas, raudonas, oranžines. Dabar galima rasti juodų, dryžuotų, kūbo formos, smailių net paprikas neprimenančių formų.
Sėti vasario mėnesį, kadangi ilgokai dygsta. Norint pagreitinti dygimą, sėklas prieš sėją pamirkyti. Pasėjus galima palieti vandeniu į kurį būtų įpilta truputis trąšų “Daiga”. Uždengti plėvele ir pastatyti šiltai. Kasdien pravėdinti. Sudygusius iškelti į šviesą. Daigai, kurie turi dvi poras tikrų lapelių – pikiuojami į indelius. Mažiems augalams reikalinga šviesa, šiluma, tad statyti ant palangės. Vėliau, po visų šalnų sodinami į lauką ar šiltnamį.
Dažniau sodinam į šiltnamius, tačiau suradus šiltą, nuo vėjų apsaugotą vietą – galim auginti po priedanga lauke. Ji atstos šiltnamį. Tereikia susirasti 4 atraminius kuoliukus, kuriuos įkasti į žemę. Ant jų prikalti, pritvirtinti kuolą ar lenta, kad vėliau būtų galima prikalti plėvelę. Priedangos forma, kaip stalas. Padarius stačiakampio formos karkasą belieka tik uzdengti plėvele. Ją reikia tvirtinti prie medinio karkaso tik iš viršaus, galus paliekant laisvus iki žemės.
Kai orai pasidaro šiltesni, kai į lauką pradedam sodint augalus, metas ir po priedanga sodinti. Sodinant plėvelės kraštai pakeliami. Pasodinus, paliejus vėl nuleisti. Pakeliami tik laistant, ravint. Auginimas niekuo nesiskiria nuo auginamų šiltnamyje.
Paprikų formos, spalvos stebina ir žavi. Esu auginęs raudonų, geltonų, oranžinių, juodų, dryžuotų. Šiemet auginu varpelio formos.Vaisiai nėra dideli, bet savo grožiu žavi. Ši paprika auga kaip krūmas.
Pavasarį šiltnamyje augo lėtai. Kai kitos pradejo megzt, ji dar žydėjo. Viršūnėles pradejau skabyt, nes artinosi ruduo, o pipiriukus dar tik mezgė. Vaisiams augant ryškėjo varpelio forma. Vaisiai iš tolo nesimatė, nes kaip ir lapai – žali. Prasidėjus šalnoms teko apgaubti agro plėvele. Vėliau iškasėm ir įsodinom į kibirą. Augalas nenustojo vaisių auginti, nokinti. Skoniu ji artimesnė čili paprikai.
Kadangi vaisiai dekoratyvūs, juos galima panaudoti fitodizainui. Džiovinti jie nepraranda savo formų. Čili paprikų taip pat yra daug spalvų, formų, dydžių. Tiek didelės ankštys, tiek mažos puikiai pritaikomos fitodizaino kompozicijose.
Čili papriką galima auginti kelis metus. Rudenį reikia iškasti, o pavasarį reikia pasodinti į lauką, prie. Augalas dekoratyvus lieka iki pavasario
Atšilus orams, augalui pradėjus augt, reikia apgenėti naujai. Galima suteikti naują formą ar patobulinti seną. Sušilus orams vėl pasodinti lauke. Šiais, antrais metais, augalas bus didesnis, daugiau turės žiedų, vaisių.
Rudenį vėl iškasti ir parsivežus į namus prižiūrėti kaip pirmais metais. Trečiais metais dekoratyvumą praranda, todėl rekomenduojama sėti naujai.
Teksto komentarai