Augalai

Baltasis Šilkmedis

Baltasis šilkmedis

Baltasis Šilkmedis (Morus alba) – šilkmedinių (Moraceae) šeimos atstovas.

Afrikoje, Azijoje užauga iki 3 m aukščio. Tai didelis krūmas arba mažas medis, šilmedžio lapai nežymiai skiautėti.

Žiedi smulkučiai, balti, susitelkę į kažką panašaus kaip “žirginį”. Vėlai jo vietoje susiformuuoja uoga, kuri sunokusi būna balta. Ji nėra saldi.

Baltojo šilkmedžio uogosAugalas leidžiasi genimas, formuojamas.

Norint, kad medis ar krūmas nebūtų aukštas – nukirpti viršūnę. Tada jis šakojasi. Nukirpus greičiau pradeda žydėti, nokinti uogas. Todėl, baltąjį šilkmedį gali auginti net turintys mažiausius sodelius.

Baltojo šilkmedžio auginimas

Kol jaunas ir plonomis šakelėmis – žiemai dengti verta. Vėliau žiemoja nedengtas.

Uogos panašios į gervuoges ir avietes, tik daug didesnės ir kitaip prie šakelės prisitvirtinę. Baltosios nėra tokios saldžios, tačiau, ne menkiau naudingos už juodąsias.

Auginu iš sėklų. Pakankamai greitai auga ir stiebiasi į viršų. Įdomiausia, kad ant to paties augalo, vieni lapai skiautėti, kiti – mažiau skiautėti. Pirmą žiemą žiemojo kambaryje. Vieni lapus numetė, kiti su keliais liko, treti su visais lapais žiemojo.

Pavasarį smarkiai pasistiebė į viršų. Vasarą leido sode, su vazonais įkasti į žemę.

Žiemai keli parkeliavo į namus.

Kitą pavasarį, net nespėjus išvežti į sodą, vienas augaliukas sugalvojo žydėti. Žiedeliai buvo tik du, smulkučiai. Lakiau uogytės, bet kambaryje per šilta, per sausa, tad pradėjusi formuotis uogytė sudžiūvo.

Smagu auginti nuo sėklos, nuo mažo daigelio. Tada matau augalo augimą, susiduriu su įvairiomis situacijomis. Kada pasiseka, kada ir nepasiseka išgelbėti, bet vis tiek smagu auginti.

Kasmet mano šilkmedis augs.

Viršūnės jau patrumpintos, nes noriu, kad mano šilkmedis nebūtų labai aukštas. O ir uogų noriu anksčiau, nei savaime užaugintų.. Nukirpta viršūnė tą tikrai suteiks. Kantrybės turiu, sulauksiu.

Šilkmedžio žiedai
Baltojo Šilkmedžio auginimas

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama