Jau geriau kurmiai, negu kurkliai. Su kurmiais kovojantys sodininkai bent gali pasiguosti, kad jų “priešai” minkšti ir pūkuoti. Kurkliai – apie 8 cm ilgio vabzdžiai su rausti pritaikytomis priekinėmis kojytėmis (jos panašios į kurmio letenas). Jeigu jų įsiveisia, sunkiai išnaikinsi. Akibrokštas, bet didžiausi natūralūs kurklių priešai (be sodininkų) – kurmiai.
Kurkliai apgraužia įvairių augalų, dažniausiai jaunų, šaknis, ypač mėgsta daržoves. Apvytęs augalas lengvai išsirauna. Nuo jo įvairiomis kryptimis eina piršto storio urveliai.
Lengviausia sunaikinti kurklių lervas ir kiaušinius, kuriuos deda lizduose negiliai žemėje. Jeigu birželį išpurensite žemę 15-20 cm gyliu, daug kiaušinėlių išversite lauk. Surinkite juos ir sunaikinkite. Deja, birželį daržovių lysvės retai būna tuščios, o rausti braškes taip pat ne kiekvienas ryšis. Kad būtų aišku, kur kasti, kitų metų gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20-30 dienų galite čiupti kastuvą ir pradėti medžioklę.
Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį sodo pakraštyje iškaskite 0.5 m gylio duobę ir pridėkite ją arklių mėšlo. Yrančio mėšlo skleidžiamos šilumos suvilioti kurkliai susirinks ten žiemoti. Kai stipriau ir ilgiau pašąla, išverskite mėšlą iš duobės ir iškratykite. Kurklius surinkite ir sunaikinkite arba palikite, kad sušaltų.
Kartais nuo kurklių gelbsti žibalas (100-120g/10 l vandens), jų reikia pilti į lizdą. Žibalu sumirkytu smėliu apvedami ir šiltnamiai. Sodininkai sako, jog kartais tai padeda.
Teksto komentarai