Pramoniniuose šiltnamiuose, kur automatiškai reguliuojamas augalų tręšimas, laistymas bei mikroklimatinės sąlygos, didžiausią derlių duoda užsieninių veislių aukštaūgiai (indeterminantiniai) pomidorai. Tačiau prie namų arba sodų bendrijose pomidorai auginami paprastuose šiltnamiukuose arba lauke. Daržininkams mėgėjams labiau tinka lietuviškos pomidorų veislės. Mūsų krašte sukurti pomidorai geriau prisitaikę prie vėsaus oro ir staigios temperatūrų kaitos.
Pomidorų veislės skirstomos į konstantines ir heterozines hibridines. Konstantinės veislės dažniausiai vadinamos tiesiog veislėmis, o hibridinės (jas žymi raidės ir skaičiaus derinys F1, t.y. prie pavadinimo pridėti simboliai F1 arba H parodo, kad veislė yra heterozinis hibridas).
• Pomidorų veislėms būdingi požymiai yra pastovūs, jų sėklų nesunkiai galima pasidauginti patiems;
• Pomidorų hibridai savo savybių palikuonims neperduoda (jie išsigimsta), todėl dauginti patiems neverta.
Lietuviškų veislių pomidorai skirstomi į tris grupes – augančius lauke, nešildomuose šiltnamiuose ir lauke bei šiltnamiuose.
Lauke geriausiai auga ‘Laukiai‘, ”Balčiai‘ ir ‘Slapukai‘, polietileno ar kituose nešildomuose šiltnamiuose – ‘Aušriai‘, ‘Dručiai‘, ‘Milžinai‘, ‘Rutuliai‘ ir ‘Skariai‘. Ir lauke, ir šiltnamyje neblogai jaučiasi ‘Ryčiai‘, ‘Vytėnų didieji‘, ‘Viltis 2‘ ir ‘Svara‘.
Kaip ir kitas daržoves, lietuviškų veislių pomidorus šildomuose šiltnamiuose galima sodinti anksčiau, jie dera ilgiau ir gausiau. Aukštaūgių pomidorų viršūnės nuskabomos likus mėnesiui iki derėjimo sezono pabaigos, nes kitaip remia stogą.
Lietuviškos pomidorų derlingumas labai skiriasi bei priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, nešildomuose, bet aukštuose stikliniuose šiltnamiuose ‘Rutuliai‘ dera gausiau (25 kg/kvad.m), negu žemuose ir dengtuose plėvele (11-13 kg/kvad.m).
Teksto komentarai