Amarai (Aphis gossypii, A. fabae, A. craccivora, Myzus persicae). Šiltnamiuose dažniausiai pasitaiko moliūginis amaras (Aphis gossypii Glov.). Tai vienas iš mažiausių kenkėjų – vos 1-1,8 mm ilgio, žalias ar juodai žalias vabzdys su juodais sifonais, labai dažnai puola agurkus. Lervos panašios į suaugėlius, tik mažesnės, iš pradžių geltonos, vėliau gelsvai žalios. Dažniausiai amarai kolonijomis gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis. Kai amarų prisiveisia daug, jie apninka ir viršutinę lapo pusę, ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas. Pažeisti lapai susiraito, deformuojasi, gelsta, žiedai, vaisių užuomazgos byra, pažeisti augalai skursta, būna lipnūs (amarai išskiria skystas cukringas išskyras). Pirmos kartos amarai besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios skrenda toliau nuo namų ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams. Patelės gyvavedės, atsiveda po 25–60 lervų. Moliūginiai amarai peržiemoja šiltnamyje. Kai šilta, parazituoja ir lauke.
Jeigu atsirado amarų, augalai purškiami insekticidais. Kai kenkėjų nedaug, galima naudoti ir paprastesnes priemones – fitoncidinių augalų ištraukas, žalio muilo tirpalą.
Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci) ir šiltadaržiniai tripsai (Heliothrips haemorrhoidalis Bouche) čiulpia augalo sultis. Ant apniktų lapų atsiranda smulkių balsvų dėmelių. Lapai įgauna sidabrišką atspalvį, labiau pažeisti – džiūsta. Tripsai gali platinti virusus. Suaugėliai apie 1 mm ilgio, siauro, gelsvos ar tamsiai rudos spalvos kūno. Sparneliai tiesūs, siauri. Lervos gelsvos, bet blyškesnės. Ropoja tripsai greitai, truputį vinguriuodami. Viena patelė padeda iki 100 kiaušinėlių. 25-28°C šilumoje šiltadaržiniai tripsai išsirita per 18-28 dienų. Atšalus orui iki 15°C, šiltadaržinių tripsų vystymasis labai sulėtėja, o sumažėjus oro drėgmei iki 50 %, lervos masiškai žūva. Žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis. Kai tripsų daug, purškiama insekticidais. Profilaktiškai naikinamos piktžolės, nes pavasarį tripsai minta jų sultimis, nuėmus derlių sunaikinamos augalinės atliekos.
Vis dažniau tabakinius tripsus išstumia vakariniai tripsai (Frankliniella occidentalis), kurie yra gerokai agresyvesni. Per metus ar dvejus jie visai išstumia tabakinius tripsus iš šiltnamio. Beje, užsienyje vakariniai tripsai jau pripratę prie insekticidų ir labai sunkiai naikinami. Tripsų pažeisti žiedai neišsiskleidžia, krenta, vaisiai deformuojasi, sproginėja, o plyšio vietoje būna susidaręs kamštinis audinys. Vakariniai tripsai labiau kenkia pramoniniams šiltnamiams, kurie augina daržoves visus metus, nes lauke šie kenkėjai neišgyvena ir mažuose nešildomuose šiltnamiuose per žiemą sunyksta.
Šiltnaminis baltasparnis (Trialeurodes vaporarium) – tai 1,5 mm ilgio vabzdžiai su dviem poromis ryškiai baltų, lyg milteliais apibarstytų sparnų, kurie ramybės būklės sudedami stogeliu. Baltasparniai – visaėdžiai ir labai įkyrūs kenkėjai. Viena patelė padeda iki 200 kiaušinėlių. Lervos plokščios, gelsvos, nejudrios. 15°C šilumoje vystosi 4 savaites, 21°C šilumoje – 3 savaites. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje, čiulpia augalo sultis. Lapai ir stiebai būna lipnūs, nes kenkėjai išskiria lipnias išskyras, kuriose dar vystosi ir suodligės sukėlėjai. Pajudinus baltasparniais apniktą augalą, į orą pakyla pulkas smulkių baltų vabzdžių. Augalai skursta, prastai žydi ir dera.
Baltasparnių apniktus lapus reikia nuskinti ir sunaikinti. Nuėmus derlių, visos liekanos sunaikinamos. Kad iš šiltnamio baltasparniai neperskristų ant lauke auginamų agurkų, gaudoma lipniomis gaudyklėmis. Deja, kenkėjai atsparūs daugumai pesticidų.
Šiltnamio ir lauko agurkus dažnai puola 
voratinklinės erkės (Tetranychus urticae Koch.). Jos kenkia beveik 300 rūšių kultūrinių ir dekoratyvinių augalų. Erkės pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, gelsvų dėmelių, kurių greitai daugėja. Lapai gelsta ir džiūva. Užpulti augalai skursta, prastai dera, vėliau žūva. Augalai apraizgyti plonais voratinklio siūlais, kuriais erkės keliauja nuo vieno augalo ant kito.
Erkės smulkios, vos 0,5 mm ilgio, pilkšvai žalsvos. Jos labai vislios, viena patelė padeda nuo 40 iki 100 kiaušinėlių. 22-28°C šilumoje erkė virsta suaugėle per 9 dienas. Lauke subręsta 4-5 šio kenkėjo kartos. Apvaisintos rausvos spalvos patelės žiemoja šiltnamių plyšiuose, po augalų liekanomis, žemės grumsteliais.
Nuėmus derlių, būtina dezinfekuoti šiltnamį, sunaikinti atliekas. Nuolat naikinti piktžoles, nes juose gali būti erkių. Aptikus kenkėjų, augalus purkšti akaricidais, paskui dar kartą po savaitės. Pramoniniuose šiltnamiuose kartais naudojamos biologinės priemonės – grobuoniškos erkės Phytoseiulus persimilis , kurios sunaikina savo giminaites.
Baltosios kirmėlaitės (Enchytraeus albidus Hg.) ir podūros (Podura).
Kai žemė šiltnamyje labai derlinga ir gausiai laistoma, prisiveisia baltųjų kirmėlaičių arba podūrų. Išrovus vystantį ir gelstantį augalą, ant šaknų galima rasti 30-40 mm ilgio baltas, žvilgančias, panašias į sliekus kirmėlaites, negiliai įsigraužusias į augalo audinius. Baltosios kirmėlaitės gyvena drėgnuose, puveninguose dirvožemiuose. Palankiomis sąlygomis, kai šilta, daug drėgmės ir organikos, jų gali prisiveisti labai gausiai. Dauginasi lytiškai, kiaušinėliai žiemoja dirvoje. Ir kiaušinėliai, ir pačios kirmėlaitės labai atsparūs šalčiui, bet nepakenčia sausros. Į šiltnamius kirmėlaitės patenka su žemių mišiniais, mėšlu ar kitomis organinėmis trąšomis. Gausiai laistomose dirvose greitai prisiveisia ir kenkia agurkams bei kitoms daržovėms.
Podūros yra 1-2 mm ilgio. Jų taip pat veisiasi derlinguose ir gausiai laistomuose dirvožemiuose su daug organinių liekanų. Dygstančių sėklų skilčialapiuose, lapuose, šaknyse podūros išgraužia žaizdeles. Kai kenkėjų daug, daigai gali žūti. Šiltnamiuose per metus užauga kelios podūrų kartos. Patelės kiaušinėlius deda į žemę.
Profilaktika. Augalų, ypač agurkų, neperlaistyti, neseniai persodintus daigus laistyti saikingai. Jeigu atsiranda kenkėjų, dirvos keletą dienų visai nelaistyti.
Daugeliui šiltnamio kenkėjų (amarams, tripsams, baltasparniams, voratinklinėms erkėms) naikinti labai tinka biologinis preparatas nimazalis (NeemAzal), kuris parduodamas ir sodininkams mėgėjams, veiksminga ir aktara, decis, topazas. Profesionalams skirtų insekticidų asortimentas gerokai didesnis.
Teksto komentarai