Vaistiniai augalai

Didysis debesylas

Didysis debesylas

Didysis debesylas (Inula helenium) – daugiametė 50-150 cm aukščio gėlė. Šakniastiebis rudas, storas, kvapus, su nedaugeliu storų šaknų. Stiebai statūs, briaunoti, plaukuoti. Lapai pražanginiai, dideli, jų apatinė pusė gausiai plaukuota, viršutinė beveik plika. Žiedynas – geltonas graižas; išauga stiebo ir šakų viršūnėse. Vaisius – lukštavaisis.

Gėlė žydi liepos-rugpjūčio mėn. Gėlė vaisius subrandina rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Lietuvoje auginama darželiuose, gėlynuose, botanikos soduose. Drėgnose vietose, upių pakrantėse pasitaiko ir sulaukė­jusių šių augalų.

Vaistams vartojama debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Šakniastiebiai su šaknimis daugiausia kasami antraisiais ar trečiaisiais augimo metais. Kasama rudenį arba ankstyvą pavasarj, kol neprasikalę daigai. Nuplaunami, supjaustomi 20 cm ilgio gabaliukais ir džiovinami džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40° C temperatūroje.

Sausa žaliava – įvairios formos gabaliukai iki 20 cm ilgio ir 1 -3 cm pločio, stipraus, labai savito kvapo, aštraus skonio. Ji laikoma sausoje vietoje ne ilgiau kaip 3 metus.

Debesylo eterinis aliejus turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą (ypač padeda, kai išsiskiria labai klampūs, tiršti skrepliai), vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Gaminamas taip: valgomasis šaukštas sus­mulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, ir virinama 25-30 min. Nuėmus nuo viryklės, po 10 min. nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Nuoviras taip pat normalizuoja padidėjusią virškinamojo trakto motorinę ar sekrecinę funkciją, slopina uždegiminius procesus, todėl tinka skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, skausmui malšinti. Iš išskirtų iš debesylo biologiškai aktyvių medžiagų gaminamas vaistinis preparatas alantonas. Jis, kaip antiuždegiminis ir skatinantis gleivių sekreciją vaistas, vartojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Geriama po 1 tabletę 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti