Didysis debesylas

Didysis debesylas (Inula helenium) – daugiametė 50-150 cm aukščio gėlė. Šakniastiebis rudas, storas, kvapus, su nedaugeliu storų šaknų. Stiebai statūs, briaunoti, plaukuoti. Lapai pražanginiai, dideli, jų apatinė pusė gausiai plaukuota, viršutinė beveik plika. Žiedynas – geltonas graižas; išauga stiebo ir šakų viršūnėse. Vaisius – lukštavaisis.

Gėlė žydi liepos-rugpjūčio mėn. Gėlė vaisius subrandina rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Lietuvoje auginama darželiuose, gėlynuose, botanikos soduose. Drėgnose vietose, upių pakrantėse pasitaiko ir sulaukė­jusių šių augalų.

Vaistams vartojama debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Šakniastiebiai su šaknimis daugiausia kasami antraisiais ar trečiaisiais augimo metais. Kasama rudenį arba ankstyvą pavasarj, kol neprasikalę daigai. Nuplaunami, supjaustomi 20 cm ilgio gabaliukais ir džiovinami džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40° C temperatūroje.

Sausa žaliava – įvairios formos gabaliukai iki 20 cm ilgio ir 1 -3 cm pločio, stipraus, labai savito kvapo, aštraus skonio. Ji laikoma sausoje vietoje ne ilgiau kaip 3 metus.

Debesylo eterinis aliejus turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą (ypač padeda, kai išsiskiria labai klampūs, tiršti skrepliai), vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Gaminamas taip: valgomasis šaukštas sus­mulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, ir virinama 25-30 min. Nuėmus nuo viryklės, po 10 min. nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Nuoviras taip pat normalizuoja padidėjusią virškinamojo trakto motorinę ar sekrecinę funkciją, slopina uždegiminius procesus, todėl tinka skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, skausmui malšinti. Iš išskirtų iš debesylo biologiškai aktyvių medžiagų gaminamas vaistinis preparatas alantonas. Jis, kaip antiuždegiminis ir skatinantis gleivių sekreciją vaistas, vartojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Geriama po 1 tabletę 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.

Vaistams vartojamas ir pakrantinis debesylas – Inula britanica L., augantis drėgnose pievose, pakrantėse, pagrioviuose. Dažnas.

Veikliosios medžiagos. Debesylo šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 1-3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra seskviterpeninių laktonų: alantolaktono, izoalantolaktono ir dehidroalantolaktono; alanto rūgšties, alantolio ir proazuleno, be to, šaknyse yra 44% inulino, nedideli kiekiai alkaloidų, gleivių, saponinų ir kitų medžiagų. Žolėje yra iki 3% eterinio aliejaus, lapuose – karčios medžiagos alantopikrino, 32 mg vitamino C, 13-32 mg vitamino E.

Paruošimas. Debesylo šaknys ir šakniastiebiai (Helenii rhizoma cum radicibus) kasami rudens pradžioje-viduryje arba balandžio pirmoje pusėje. Iškasti nuvalomi, nuplaunami, supjaustomi 15-20 cm gabalais ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 30-40 °C temperatūroje. Paruošta žaliava turi būti stipraus kvapo ir aštraus skonio. Iš 1 kg šviežių šaknų gaunama 280-300 g sausų. Tinka vartoti iki 3 metų.

Naudojimas. Debesylo šaknų nuoviras vartojamas atsikosėjimui lengvinti, įvairių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligų atvejais, sergant cukriniu diabetu, taip pat moterų ligoms gydyti. Jis skatina seilių ir tulžies išsiskyrimą, juo skalaujama burna norint sustiprinti dantenas, taip pat naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti.
Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. Juo gydomi odos išbėrimai, egzemos. Jis taip pat gerina virškinimą ir apetitą. Išoriškai naudojamas gydant egzemą, odos išbėrimus, patinimus.

Kontraindikacijos. Debesylas nevartojamas sergant inkstų ir sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.