Vaisiai (sėklos) paprastai renkami visiškai prinokę. Sultingi vaisiai (mėlynių, aviečių, žemuogių) renkami giedrą dieną, geriau anksti rytą arba vėlai vakare, kol nelabai karšta. Skinama be vaiskočlų ir dedama į negilias kraiteles, kiekvieną sluoksnį atskiriant šakelėmis, kad uogos nesusitrintų. Nereikia rinkti nesveikų, pernokusių ir šlapių vaisių, nes jie greičiau susitrina ir pūva.
Erškėčio vaisiai skinami su taurelėmis (taurelės pašalinamos išdžiovintus vaisius patrynus rankose). Sunku džiovinti sultingus vaisius, todėl džiovinami tik sveiki, švieži, nepernokę. Prieš džiovinimą jie perrenkami, pašalinami lapeliai, šakutės, vaiskočiai jeigu su jais rinkta), nesunokę ir pernokę vaisiai. Sultingi vaisiai pirma apvytinami saulėje, po to džiovinami krosnyje ar džiovykloje 70-90 C temperatūroje.
Šeivamedžio vaisiai džiovinami kartu su vaiskočiais ,nes, juos atskyrus, iš šviežių kaulavaisių teka sultys. Džiovinant vaisius reikia žiūrėti, kad jie nesuliptų į krūveles. Gerai išdžiūvę, jie netepa rankų, suspausti nelimpa, yra natūralios spalvos.
Skėtinių šeimos augalų (kmynų, krapų, kalendrų) vaisiai prinoksta ne vienu metu. Todėl augalai su byrančiais vaisiais pjaunami arba raunami, kai prinokę ne visi, o tik maždaug pusė. Pjaunama anksti rytą, kol nenudžiūvusi rasa, rišama nedideliais pėdeliais ir džiovinama sausoje patalpoje. Vaisiams prinokus ir išdžiūvus, pėdeliai iškuliami, priemaišos pašalinamos.
Teksto komentarai