Augalai

Adeniumas (dykumų rožė)

Adeniumas

Dykumų rožės, Tinūtrai arba Adenumai (Adenium) – tai nedidelio medžio ar krūmo formos Apocynaceae šeimos augalai mėsingais stiebais, blizgančiais arba aksominiais lapais ir stambiais įvairiaspalviais žiedais.

Adenumas auga Arabijos pusiasalyje ir Pietų bei Centrinėje Afrikoje. Visus metus jiems reikia daug tiesioginės saulės. Geriausiai jaučiasi šviesioje, šiltoje (25-35°C) patalpoje. Laistomi panašiai kaip kaktusai, tarp laistymų žemė vazone turi išdžiūti. Žydintiems ir sparčiai augantiems adenumams vandens reikia daugiau. Jeigu trūksta drėgmės, suminkštėja stiebas. Žiemą laistomi saikingai. Laikomi vėsiai beveik nelaistomi. Perlaistyti meta lapus, pradeda pūti šaknys. Kartą per mėnesį juos reikia patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (NPK 20:20:20).
Adenumai mėgsta pastovumą. Perstatyti negaluoja, susilpnėja, kartais nuo saulės apdega jaunų augalų stiebo pagrindas.

Gausiažiedis adeniumasGausiažiedis adenumas (Adenium multiflorum) natūraliai auga Pietų Afrikos rytinėje pakrantėje, Mozambike ir dar keliose Afrikos valstybėse. Tai aukšti gražūs krūmai mėsingais stiebais. Vasarą šie adenumai laikomi šviesiai ir šiltai, žiemą – šviesiai, beveik sausai, o naktį – vėsiai (apie 10°C). Tuomet jie numeta didelius plačius lapus ir pražysta!

Žydi 2-4 mėnesius, žiedai labai dailūs, dideli (6-7 cm skersmens), balti su rausvu arba raudonu apvadu. Žiemą dideli belapiai augalai laistomi kartą per mėnesį. Pavasarį gausiai laistyti pradedama ne ankščiau, negu ima sprogti pumpurai.

Labiausiai paplitęs hibridinis adeniumas (Adenium obesum). Jie labai skiriasi kero, lapų forma (nuo plonų ir siaurų iki kiaušinio formos), žiedų dydžiu ir spalva. Namuose tai pusiau visžaliai augalai be aiškaus poilsio periodo, kuris trunka vos keletą savaičių. Juos visus metus galima laikyti šiltai. Natūraliose augavietėse, kur žiemos sausos ir vėsios, šios dykumų rožės ilsisi net keletą mėnesių. Rudenį ir žiemą jie po truputį meta lapus, bet visai nenuplinka. Savo augavietėse dykumų rožės pasiekia 3 m aukštį, bet namuose auginami adeniumai retai užauga didesni kaip 1 m. Žydi po keletą mėnesių 1-2 kartus per metus vasarą ir žiemą, o kartais visus metus.
Jų žiedai 6-7 cm skersmens, labai gražūs ir ryškūs – nuo šviesiai rausvų iki tamsiai raudonų pakraščiuose su daug šviesesniu, kartais baltu viduriuku. Pražysta 1.5-2 m. amžiaus augalai.

Dykumos augalai - AdeniumaiAdenium obesum priežiūra reikalauja šiek tiek kruopštumo – augalas nuodingas, todėl juos genėti reikia su pirštinėmis. Ant odos užtiškusios sultys nuplaunamos sodos tirpalu. Verta atkreipti dėmesį, kad sustorėjusį stiebą – gumbą turi tik jauni adenumų sėjinukai. Suaugusių ir vegetatyviai padaugintų storalapių stiebai paprasti.
Sėklos 3-6 val. dezinfekuojamos kalio permanganatu. Sėjama pavasarį arba vasaros pradžioje į kaktusams skirtą substratą, smėlį arba sutrintą pemzą. Sėklos išbarstomos ant substrato ir sudrėkinamos purkštuvu. Dėžutės uždengiamos skaidria plėvele, laikomos šviesiai ir šiltai (30-35°C). Adenumai sudygsta per 2-20 dienų. 2-3 mėn. amžiaus augaliukai persodinami į 5 cm skersmens vazonėlius.

Dykumų rožės stiebai lengvai išleidžia šaknis. 2-4 cm skersmens šakoje išpjaunamas apskritimas ir leidžiama žaizdai apdžiūti. Paskui ją reikia įtrinti įsišaknijimą skatinančiais stimuliatoriais, uždėti drėgnų kiminų ir standžiai apvynioti aliuminio folija. Kiminai drėkinami kas 2-3 dienos. Šakutės įsišaknija per 2-3 savaites. Jos nupjaunamos ir sodinamos į kaktusams skirtą substratą.

Adenumai auga greitai ir persodinami 1-2 kartus per metus, kol pasiekia rūšiai būdingą aukštį. Sodinama vegetacijos pradžioje, kad iki rudens šaknys peraugtų visą substratą. Tuomet žiemą jos mažiau pūva. Šiems storalapiams labiau tinka platūs ir negilūs vazonai. Jeigu persodinant buvo sužeistos šaknys arba labai apsiniaukę ir šalta, adenumai 7-10 dienų nelaistomi. Persodinti saulėtu oru ir sveikomis šaknimis pradedami laistyti iš karto, nes drėgmės trūkumą gali suprasti kaip poilsio periodo pradžią ir nebeaugti.

dykumos rožės žiedai
Kambarinė rožė (adeniumas)
Dykumų rožė
Dykumos rožė
Tinūtras

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama