Augalai

Kvapioji Kamelija

Kvapioji kamelija

Kamelijos – arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietryčių Azijos subtropikų ir atogrąžų sričių. Gentyje 80 rūšių augalų. Ji pavadinta G.J.Camellus (1661-1706), čekų misionieriaus Filipinuose vardu, nes jis pirmasis atvežė kameliją į Europą.

Gėlė (Camellia 'alba')Tėvynėje kvapioji kamelija užauga iki 7-10 m aukščio, o kambariuose pasiekia 2-3 m. Tai visžaliai krūmai arba nedideli medeliai tamsiai žaliais, odiškais, žvilgančiais lapais. Žiedai dideli, rožiniai, raudoni, balti arba dvispalviai, dažniausiai tuščiaviduriai.

Kvapioji kamelija (Camellia sasanqua Thunb.) natūraliai auga Japonijoje. Jų lapai mažesni, keras užauga iki 3-4 m. Krūmas netaisyklingos formos, svyrančiais stiebais. Žiedai įvairių spalvų ir kvapnūs. Sukurta daugybė puikių veislių.’Winifred Hills‘ – rožiškai raudonais, ‘Chisato-no-aki‘ – baltais žiedais.

Kamelijos – vėsių ir šviesių patalpų augalas, nepakenčia sauso oro, kaktusų ir palmių kaimynystės. Jos mėgsta šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Tai labai jautri gėlė, nemėgsta staigių temperatūros ir apšvietimo svyravimų. Nuo gruodžio iki vasario mėn. kamelijas reikia laikyti 5-10°C šilumoje. Dėl aukštesnės temperatūros anksčiau pražysta, bet žiedai būna maži ir netaisyklingos formos. Kovą-balandį kamelijos laikomos 10-15°C šilumoje, o gegužės-spalio mėn. reikėtų palaikyti 20°C temperatūrą. Vasarą, liepos-rugpjūčio mėn. netręšiama ir mažiau laistoma, kad suformuotų žiedpumpurius. Dėl staigių temperatūros svyravimų augalas juos gali numesti. Spalio ir lapkričio mėnesiais kamelijoms tinkamiausia 6°C temperatūra.

Kamelija (gėlė)Laistoma drungnu, minkštu (virintu) vandeniu, saikingai. Šaknys neturėtų nei džiūti, nei mirkti vandenyje. Žiemą kamelijoms reikia labai mažai vandens, o rudenį ir pavasarį laistoma gausiau. Jos mėgsta drėgną orą, todėl kas savaitę, kol dar neišsiskleidę žiedai, augalus apipurkškite minkštu, drungnu vandeniu.

Persodinama anksti pavasarį. Senesnius augalus persodinkite retai, tik tada, kai per mažas vazonas. Persodindami saugokite šaknis. Kvapioji kamelija mėgsta lengvą, puveningą ir rūgščią žemę (pH 4.5-5.5). Tinka durpinės, lapinės žemės ir smėlio mišiniai, galima naudoti spygliuočių miško paklotę, rododendrams skirtą substratą. Tręšiama specialiai kamelijoms skirtomis trąšomis be kalcio kas 14 d. Balandžio-birželio ir liepos-rugpjūčio mėn. netręšiama ir mažiau laistoma. Vėl pradedama tręšti rugsėjo-spalio mėn. Lapkričio-kovo mėn. kamelijos tręšiamos kartą per mėnesį. Rudenį susiformavę žiedpumpuriai kartais nukrenta dėl per didelės temperatūros, sauso oro arba tiesiog perstačius augalą į kitą vietą.

Yra daug kamelijų rūšių

Japoninė kamelija 'camellia campbelli'Plačiai paplitusi Japoninė kamelija (Camellia japonica L.) kilusi iš Japonijos ir Korėjos. Lapai tamsiai žali, dantyti, iki 10 cm ilgio. Žiedai tuščiaviduriai, raudoni, 4 cm skersmens. Žydi gruodžio-vasario mėn. Sukurta daug puikių veislių su pusiau pilnaviduriais arba pilnaviduriais įvairiaspalviais žiedais.
Camellia japonica  Adolphe Audusson‘ – raudonais žiedais,  Camellia japonica Pink Perfection‘ – rožiniais, Camellia japonica Alba Simplex‘ – baltais.

Kamelijos dauginamos auginiais lapkričio-sausio arba liepos-rugpjūčio mėn. 6-8 cm ilgio ūgliai su 3-5 lapais sodinami į durpių ir smėlio mišinį. 22-24°C temperatūroje įsišaknija per 2 mėn. Jauni augalai persodinami į 7-8 cm skersmens vazonus, o po metų – į didesnius. Kamelijos pražysta antraisiais metais.
Jeigu augalą užpuolė voratinklinės erkės, kas savaitę nupurkškite jį vėsiu vandeniu. Skydamarius nuvalykite ir nupurkškite insekticidais. Dėl per drėgno oro ant lapų gali atsirasti pilkasis puvinys. Tuomet dažniau vėdinkite patalpas, o ligotus augalus nupurkškite fungicidais. Jeigu kamelijos auga šarminėje žemėje, o lapai pradeda gelsti – tai pirmasis chlorozės požymis. Augalus persodinkite į rūgščią žemę.

 

Kamelija
Kvapioji kamelija 'Camellia sasanqua'

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama