Salotos vertinamos dėl dietinių savybių ir švelnaus skonio. Jų sultyse yra vertingų alkaloidų laktucino bei hiosciamino. Nors dėl šių medžiagų salotos kartokos, tačiau gaivina, malšina troškulį ir saugo nuo vidurių užkietėjimo. Pastebėta, kad žmonėms, kurie valgo daug salotų, pagerėja virškinimas, sustiprėja širdis ir kraujagyslių sienelės, sumažėja cholesterolio kiekis, geriau gaminasi kraujas, greičiau išsiskiria šlapimas.
Sėjamoji salota (Lactuca sativa L.) priklauso astrinių šeimai (Asteraceae). Tai vienmečiai žoliniai augalai, paplitę kaip daržovės ir gyduolės. Lietuvos dvaruose jos pradėtos auginti XIX a. antroje pusėje, tačiau iki XX a. šeštojo dešimtmečio pas mus vis dar buvo retos.
Salotos skirstomos į lapines, gūžines ir romanines
• Lapinės salotos augina lapus, bet nesuka gūžės. Užauga per 25-45 dienas. Dažniausiai sėjamos tiesiai į lauką pavasarį, dirvai pradžiūvus. Dauguma šios grupės veislių salotų greitai perauga.
• Gūžinių salotų lapai suformuoja gūžes. Jas galima auginti ir šiltnamiuose, ir lauke. Užauga per 55-95 dienas. Kad derėtų 3-4 savaitėmis anksčiau, geriau jas sodinti daigais.
• Romaninės salotos taip pat suka ovalias purias gūželes, bet valgomi tik viduriniai balti lapai.
Salotos nėra įnoringi augalai, bet geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Tinkamiausi priešsėliai – agurkai, kopūstai, bulvės. Labai gerai, jeigu žemė prieš metus buvo patręšta mėšlu. Lysves organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens (po 40-60 kg/10 kvad.m). Rudenį įterpiamos ir fosforo bei kalio trąšos (300 g/10 kvad.m superfosfato ir 200g/kvad.m kalio druskos). Azoto trąšos išbarstomos pavasarį (140-200 g/10 kvad.m amonio salietros). Pusę azoto trąšų reikia išberti prieš sėją ar sodinimą, o likusiomis tręšiama papildomai.
Salotos nepakenčia pavėsio – išstypsta ir nesuka gūželių. Jos palyginti atsparios šalnoms, todėl lauke galima sėti, kai pražysta šalpusnis (iki vasaros pabaigos). Ankstyvų veislių salotos sodinamos kas 15×20 cm, o vėlyvos, kurios užaugina didelę skrotelę, kas 20×20 arba 25×30 cm. Salotų sėjinukus svarbu laiku išretinti. Daigeliai su 2-3 tikraisiais lapeliais išretinami kas 5 cm. Gūžinės salotos po 2-3 savaičių retinamos dar kartą (kas 15-20 cm). Per tankiai augančių ar per sausras nelaistomų salotų lapai būna kartūs, sukietėja, jos pradeda auginti žiedynus, nesuka gūželių.
Salotų daigus į lysvę sodinkite ne giliau, negu augo daigyne. Prieš sodinimą sausa žemė gerai palaistoma (15-20 l vandens/kvad.m). Pasodintus daigus taip pat reikia palaistyti. Kad nuolat turėtumėte šviežių salotų, sėkite jas kas 2-3 savaitės ir auginkite nedideliais ploteliais. Derliui paankstinti lysves galima pridengti skylėta polietileno plėvele arba agroplėvele.
Gūžinių salotų daigai užauga per 2-3 savaites. Į lysves sodinami, kai turi 5-6 tikruosius lapelius. Patogiausia gūžinių salotų daigus auginti mažuose durpių puodeliuose, dėžutėse arba kasetėse. Substratas dėžutėse lengvai suslegiamas ir palaikoma kambaryje, kad sušiltų. Salotoms tinka puri, derlinga žemė arba pakalkintos, įtręštos kraikinės durpės.
Sėjama 0.5 cm gyliu, palaistoma ir užsijojama 0.5 cm žemės ar smėlio sluoksniu. 15-20°C šilumoje sėklos sudygsta po 4-5 dienų. Aukštesnėje kaip 22°C temperatūroje salotos nebedygsta. Pasirodžius daigams, temperatūra sumažinama iki 8-10°C, kad augalai neištįstų. Dar po 4-5 dienų saulėtomis dienomis oro temperatūra gali būti 18-20°C, apsiniaukusiomis – 14-16°C, o naktį – 10-12°C. Daigai blogai auga, jei žemė šaltesnė kaip 7-8°C. Jeigu sėjote nedražuotas sėklas, daigus su 1 tikruoju lapeliu išretinkite arba išpikuokite kas 5cm. Laistykite saikingai, kai žemė pradžiūva. Savaitę prieš sodindami daigus į lysvę, pripratinkite juos prie lauko sąlygų. Iš pradžių palaikykite lauke 1-2 val., vėliau palikite visai dienai. Užgrūdinti salotų daigai nebijo net – 5-6°C trumpalaikių šalnų.
Šiuo metu žinoma daugiau kaip 1500 veislių salotų. Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąraše yra dviejų veislių lauko salotos – itališkos ‘Olimpo‘ ir vokiškos ‘Larand‘.
Žiemą auginti šiltnamiuose Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai rekomenduoja ‘Valentine‘ , ‘Balldina‘, ‘Pallas‘, ‘Kordaat‘ ir ‘Baibb‘ veislių salotas. Nešildomuose šiltnamiuose siūloma auginti ‘Bercella‘ , ‘Karlo‘, ‘ Ravel‘, ‘Crown‘, ‘Cavalier‘, ‘Cavalna‘, ‘Hamlet‘ veislių gūžines ir ‘Rica‘, ‘Grand Rapids‘, ‘Black Seeded Simpson‘ lapines salotas. Jos atsparios netikrajai miltligei, bakterinėms ir virusinėms ligoms, aukštai temperatūrai.
Rudenį tinka auginti ‘Bercella‘, ‘Karlo‘, ‘Cavalier‘, ‘Desico‘, ‘Malika‘, ‘Hamlet‘ salotas. Jos atsparios ligoms, greitai augina lapų skroteles ir neformuoja žiedynų.
Keletas dažniau auginamų gūžinių salotų veislių
‘Hanna‘ – vidutinio ankstyvumo, auginama šiltnamiuose, labai gerai auga net prastai apšvietus. Suformuoja 500 g svorio galvutes su šviesiai žaliais, mėsingais lapais. Atsparios netikrajai miltligei, lapų skaidrumui ir saulės nudegimams. Galima auginti kas 20 (25 augalai/kvad.m). ‘Titan‘ veislės salotas tinka auginti lauke ir polietileno plėvele dengtuose tuneliuose. Sėjama nuo kovo iki rugpjūčio mėn. Galvutės šviesiai žalios, didelės, iki 400 g svorio. Veislė atspari netikrajai miltligei, lapų puviniams, mažai jautri saulei, beveik neaugina žiedynų. Laistomos dera gausiau ir ankščiau. Rekomenduojama sodinti kas 25 cm (po 16 augalų/kvad.m).
‘Klausia‘ tinka auginti lauke ir šiltnamiuose arba po priedangomis. Sėjama nuo kovo iki rugpjūčio mėn. Gūžes suka greitai, lapai raudoni. Veislė atspari netikrajai miltligei.
‘Funly‘ salotos auginamos lauke. Lapai ryškiai žali, garbanoti, gūžė tvirta. Auga greitai, atspari netikrajai miltligei.
Teksto komentarai