Sėjamoji salota

Sėjamoji salota (Lactuca sativa) – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmečiai žoliniai augalai.

Salotas augino senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai. Lietuvoje atsirado XIX a antroje pusėje, tačiau išpopuliarėjo tik XXa antroje pusėje.

Daržovės nekoloringos, labai vitaminingos. Jose gausu mineralinių druskų, karotino.

Lapai su kartumo prieskoniu. Jos gerina virškinimą, lengvai įsisavinamos. Labai naudingos, malonaus skonio, tinka salotoms.

Tai greitai auganti, šilumai nereikli daržovė. Per sezoną galima užauginti kelis derlius.Gali pakęsti šalnas.

Salotų esama visokių, pradedant lapinėmis, baigiant gūžinėmis.

Vertingiausios anksti pavasarį ar vėlai rudenį, kuomet mažai kitų daržovių.

Turint šiltnamį, salotų galima skanauti ankstyvą pavasarį.

Salotos gerai auga lengvoje, purioje dirvoje. Pasėjus anksti pavasarį, reikia uždengti agro danga. Ant jos galima uždėti plėvelę. Taip dygti, augti bus šilčiau.

Ankstyvam derliui sėjama kovo antroje pusėje. Balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje jau galėsime mėgautis salotomis.

Sėklas berti į šiltnamyje ar lysvėje padarytą ir palaistytą griovelį. Suberti sėklas ir užberti plonu sluoksniu žemių. Uždengti plėvele ar agro danga. Sudygsta per 5 – 6 dienas. Pasirodžius daigams ir jiems ūgtelėjus galima išretinti. Galima persodinti išretintus kitur.

Kokybiškiausias derlius užauga, kai būna daug saulėtų dienų.

Raunamos ne visos iš eilės, o pasirinktinai – didesnės. Likusioms susidaro geresnės sąlygos augti.

Išrautos su šaknimis ilgiau išlieka šviežios, ne taip greitai apvysta.