Augalas Sukatžolė

Žolė sukatžolė t.y. Paprastoji sukatžolė (Lūpažiedžių) – Lamiaceae (Labiatae) šeimos daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas.

Sukatžolės šakniastiebis trumpas, sumedėjęs. Stiebas stačias, keturbriaunis, tuščiaviduris, šakotas, apaugęs žemyn palinkusiais trumpais plaukeliais. Lapai kotuoti, 7-12 cm ilgio, tamsiai žalia viršutinė ir šviesiai žalia apatinė pusė, nežymiai plaukuoti, plaštakiškai skiautėti arba skiltėti, apatiniai penkiaskiaučiai, širdišku pamatu, viršutiniai triskiaučiai, pleištišku pamatu. Žiedynas ilgas.

Sukatžolės augalo žiedai smulkūs, susitelkę lapų pažastyse į tankius gausiažiedžius menturius, apsupti linijiškomis, blakstienotomis, standžiomis pažiedėlėmis. Vainikėlis rožinis arba baltas, 9-9.5 mm ilgio; viršutinė lupa iš išorės apaugusi balkšvais plaukeliais, kartais plika. Vaisiai – 2.5-3 mm ilgio riešutėliai. Žydi birželį-rugsėjį.

Paplitimas. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, panamėse, patvoriuose, pakelėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Apydažnė.

Vaistinei žaliavai yra lygiavertė penkiaskiautė sukatžolė (Leonorus quinquelobatus).

Veikliosios medžiagos. Žolėje yra 5-9%, rauginių medžiagų, 60 mg% vitamino E, eterinio aliejaus, organinių rūgščių: vyno, obuolių, citrinos; mineralinių ir karčiųjų medžiagų, redukuotų cukrų, saponinų, alkaloido stachidrino, glikozido leonurino (tik žydėjimo pradžioje).

Paruošimas. Vaistams vartojama paprastųjų sukatžolių antžeminė dalis (Leonuri herba). Viršutinė 30-40 cm ilgio stiebo dalis su žiedais ir lapais pjaunama tik pradėjusi žydėti (birželio pabaigoje-rugpjūtį). Jei žaliava renkama pavėluotai, skinamos tik šoninės stiebo šakutės su žiedais ir lapais, o pagrindinis stiebas su peržydėjusiais žiedais paliekamas.

Žolė paskleidžiama plonu sluoksniu pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovinama džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje. Išdžiuvusi žolė turi būti šviesiai žalia, lapai tamsiai žali, silpno kvapo ir kartūs. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 250-280 g orasausės.

Sukatžolių arbata

Sukatžolių arbatos vartojimas medicininiais tikslais paplitęs nuo senų laikų.

Paprastųjų sukatžolių preparatais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertoninė liga, struma, kardiosklerozė, jos preparatai raminančiai veikia centrinę nervų sistemą, normalizuoja širdies ritmą, didina širdies susitraukimo galią, mažina kraujo spaudimą, naudojama kaip švelni šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.

Taip pat jos vartojamos nuo epilepsijos, kosulio, bronchinės astmos. Paprastųjų sukatžolių raminamasis poveikis stipresnis nei valerijonų. Tikamai išdžiovintas augalas tinka vartojimui (arbatos ruošimui) iki 2 metų nuo surinkimo.

Kontraindikacijos. Nevertėtų vartoti nuo hipotonijos.