Didysis žioveinis (Antirrhinum majus) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalas, mūsų kraštuose auginamas kaip vienmetis augalas ir vadinamas “levuku” ar “šuniuku”.
Žiedai išvaizdūs, balti arba spalvoti. Žioveiniai žydi nuo birželio iki pat šalnų. Visi augalai gerai auga purioje žemėje. Žioveinių sėklas galima pasėti iš rudens. Būna, kad patys užsisėja, tad belieka tik į vietą išsodinti.
Žioveinių šaknys liemeninės, gausiai besišakojančios, gana tvirtos. Stiebai statūs arba kylantys, šakoti, apačia antroje vasaros pusėje sumedėja, viršūnė apaugusi liaukiniais plaukeliais. Lapai žali, rausvai žali, apatinėje stiebo dalyje priešiniai, viršutiniai – pražanginiai, lancetiški arba pailgai ovalūs. Žiedai kekėje netaisyklingi, dvilūpiai. Viršutinė lūpa dviskiltė, su atsilenkusiomis atgal skiltelėmis, apatinė triskiautė, jos pamatas išsipūtęs, uždaro žiotis. Žiedai būna įvairių spalvų, dvispalviai, išskyrus mėlynus, violetinius ir žydrus. Vaisius – įžambi kiaušinio formos dėžutė. Sėklos smulkios, daigios 3-4 metai. Žinoma apie 100 veislių žioveinių, kurie skiriasi aukščiu, šakojimusi, žiedų spalva, dydžiu bei forma, žydėjimo laiku.
Dažniausiai žioveiniai skirstomi į grupes pagal aukštį
Milžiniškieji žioveiniai užauga 90-130 cm aukščio, stiebai mažai šakoti;
Aukštaūgiai – 60-90 cm;
Vidutiniai – 45-60 cm;
Žemaūgiai – iki 45 cm aukščio, gausiai šakoti.
Aukštaūgiai žioveiniai tinka skinti, vidutiniai ir žemaūgiai auginami gėlynuose, mišriose gėlių grupėse, balkonuose, gėlinėse, vazonuose. Taip pat galima nusipirkti svyrančių žioveinių, kuriais galim papuošti lovelius balkonuose.
Dauginama sėklomis, kurios sėjamos kovo-balandžio mėn. į dėžutes patalpose. Sudygsta po 2-3 savaičių. Kol dygsta, reikia 18-20°C šilumos, vėliau temperatūra sumažinama iki 15°C, kad daigai neištįstų. Jie jautrūs drėgmės pertekliui, laistomi tik šiltu vandeniu. Pikuojami tik kartą 3×3 arba 5×5 cm atstumais, į lauką persodinami gegužės mėn. kas 15-30 cm.
Ankstyvųjų veislių žioveiniai pražysta po 72-77 dienų, vidutinio ankstyvumo – po 83 – 88, vėlyvieji – po 95-100 dienų. Žiedai pradeda skleistis iš apačios, vienas žiedas žydi apie 12 dienų, visas augalas – 3-3.5 mėn. Žioveiniai atsparūs šalnoms, šviesamėgiai, žemei nereiklūs, bet geriau auga ir gausiau žydi lengvesnėse, derlingose dirvose. Labiausiai reiklios šviesai yra baltažiedės ir geltonžiedės veislės.
Žioveinių nerekomenduojama keletą metų iš eilės toje pačioje lysvėje, nes labiau puola ligos. Juos gali pažeisti rūdžių, degligių, netikrosios miltligės sukėlėjai, nematodos ir pelėdgalvių vikšrai.
Populiariausi aukštaūgiai žioveiniai
‘Roter Hauptling’ – kerai 50-60 cm aukščio ir 35-50 cm pločio, žiedyne 35-50 žiedų, jie stambūs, tamsios vyšnios raudonumo, tinka skinti;
‘Schwarzer Prinz’ – 50-60 cm aukščio, žiedyne 25-30 žiedų, žiedai smulkūs, tamsiai purpuriškai raudoni, neblunka;
‘Sonnet Dunkelrot’ – apie 50 cm aukščio, ankstyvi, žiedai tamsiai raudoni.
‘Caronette’ – iki 50 cm hibridas, gausiai žydi;
‘Madam Butterfly – 60-70 cm aukščio hibridas, žydi gausiai ir ilgai;
‘Rocket’ – 80-100 cm, įvairių spalvų mišinys.
Žemaūgiai žioveiniai
‘Snowflake’ – kereliai 20 cm aukščio, 30-40 cm pločio, gausiai šakojasi, ūgliai tvirti, gausiai lapuoti, žiedynai reti, žiedai smulkūs, balti su kreminiu atspalviu, žydi ilgai ir gausiai;
‘Mohrenkonig’ – 20 cm aukščio, 20-30 cm pločio, žiedai vidutiniai, tamsiai purpuriški;
‘Floral Schowers’ – vos 10-20 cm aukščio hibridas.
Teksto komentarai