Gėlė Nolina

Gėlė Nolina (Nolina recurvata sin. Beaucarnea recurvata) labai panašios į palmes, kai kuriuose šaltiniuose dar vadinama gėlė dramblio koja, savo gimtinėje jos pravardžiuojamos butelinėmis palmėmis, dramblio kojomis ir net arklio uodegomis. Tačiau tai ne palmės, o sukulentai.
Sukulentai auga ten, kur savaitėmis trunkančias liūtis staiga pakeičia ilgos sausros. Drėgnuoju metų laiku augalai sukaupia vandens atsargas ir saugo jas lapuose, stiebuose arba kamienuose. Per sausrą šios atsargos padeda jiems išgyventi.

Nolinos vandenį kaupia sustorėjusiame butelio formos stiebe. Jų lapai siauri ir ilgi, auga iš sustorėjusios stiebo viršūnės. Šiuos egzotiškus augalus visai nesunku prižiūrėti. Labiausiai nolinoms reikia šviesos ir šilumos. Be vandens jos gali išgyventi net 10-12 mėn.
Mažutės nolinos primena rudą svogūną ir nėra labai išvaizdžios, bet suaugusios labai gražios. “Buteliukas” susiformuoja antraisiais metais, o 3-4 metų jau galima parduoti. Vazonuose nolinos auga lėtai, dideli egzemplioriai brangūs, atvežami iš užsienio.

Noliną statykite ant pietinės arba pietvakarinės palangės, žiemos sode – šviesiausioje vietoje, kad bent keletą valandų per dieną augalą apšviestų saulė.
Laistykite retai, kai substratas visai išdžiūva, bet gausiai, kad jis permirktų, bet vanduo nestovėtų. Vandens perteklių iš lėkštelės išpilkite. Tręškite kas mėnesį kompleksinėmis mineralinėmis, kambarinėms lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis, per pusę mažesnėmis normomis, negu nurodyta ant etiketės. Granules arba tabletes ištirpinkite vandenyje.
Žiemą laikykite šviesiai ir vėsiai (9-12°C), kaip ir kitus sukulentus, laistykite labai retai ir netręškite.

Nolinos šilumamėgės, vasarą joms reikia daug saulės ir šilumos. Dėl savo egzotiškos išvaizdos JAV pietuose dažnai sodinamos lauke ir užauga didžiulės kaip medžiai. Vazonuose jos vargiai pasiekia 1.5-2 m. aukštį, seni augalai žydi baltais bekvapiais žiedeliais. Iš pradžių nolinos turi vieną stiebą, vėliau išauga dar keletas. Kartais jie suauga.
Serga retai, labiausiai joms kenkia užmirkimas. Jauni lapai gali nuleipti dėl skurdaus substrato, perlaistymo ir perdžiūvimo. Seni lapai gelsta arba paruduoja ir nukrinta. Perdžiūvę augalai numeta lapus, bet paskui atsigauna.

Suaugusios nolinos persodinamos kas 3-7 metai, jos gerai jaučiasi ankštuose vazonuose. Imkite platų, bet negilų, nes šaknys paviršinės. Ant dugno dėkite storą drenažo sluoksnį. Joms tinka purūs, laidūs, specialiai sukulentams arba kaktusams skirti žemių mišiniai. Durpiniai substratai nolinas pražudo.
Dauginama sėklomis ir auginiais. Sėklas parą pamirkykite šiltame vandenyje ir sėkite į durpių – smėlio mišinį (1:4) 6 mm gyliu. Dėžutes arba vazonėlius laikykite šiltai. Paaugę sėjinukai persodinami į 13 cm gylio vazonėlius (sukulentams skirtą žemių mišinį), suaugusioms ilgai užtenka 20 cm gylio vazonų.