Cikinių (Cycadaceae) šeimos augalai panašūs į palmes, o pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio kykas – palmė. Nuo Teofrato laikų iki XIX a. cikiniai augalai buvo priskiriami palmėms. Tai patys seniausi augalai Žemėje, buvo plačiai paplitę prieš 200 milijonų metų. Nors gamtoje auga iki šių dienų, cikinių šeima po truputį nyksta. Liko tik 10 genčių, kurios paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą ir Europą. Skirtingų rūšių augalai auga tik tam tikroje teritorijoje.
Namuose dažniausiai auginami cikų, dijonų ir zamijų genčių augalai. Ciko gentyje yra 16 rūšių augalų, kurie auga Rytų Azijoje, Šiaurės Australijoje ir Madagaskare. 3 rūšių dijonai auga Meksikoje. Daugiau kaip 35 rūšių zamijos auga Amerikos tropikuose ir subtropikuose (Meksikoje ir Floridoje, Brazilijoje ir Kuboje).
Kambariuose dažniausiai auginamas paprastasis cikas (Cycas revoluta Thunb.), kilęs iš Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos). Tai dvinamis, savo gimtinėje labai saugomas augalas. Auga lėtai ir daugelį metų tenkinasi tuo pačiu dirvožemiu. Dėl ilgaamžiškumo cikas gali tapti iš kartos į kartą paveldima šeimos relikvija. Stiebas cilindriškas, nešakotas, iki 3 m aukščio, ir storas (30-50 cm, rečiau iki 1 m skersmens). Lapai dideli, iki 1-2 m ilgio, plunksniški, visžaliai, kieti, auga skrotelės stiebo viršūnėje, jauni susisukę, kaip sraigės kriauklė. Kai lapai nukrinta, ant stiebo lieka lapkočių pamatai. Žiedai sutelkti į konkorėžį, kuris išauga stiebo viršūnėje. Šerdies ląstelės pilnos krakmolo, iš jų gaminamos sago kruopos.
Cycas circinalis L. auga upių pakrantėse Pietų Indijoje, Taivanio, Šri Lankos, Malaizijos, Filipinų salose ir Vakarų Australijoje. Šie cikai didesni ir gražesni, bet namie retai auginami. Stiebo aukštis – 7-8 m. Lapai iki 2 m ilgio, iš pradžių kyla į viršų, vėliau nusvyra 45° kampu. Žiedai sutelkti į kankorėžį.
Valgomasis dijonas (Dioon edule Lindl.) auga visus metus. Jaunų lapų skrotelė pasirodo įvairių metų laiku – liepos, spalio, sausio ir kitais mėnesiais. Nelygu augalo amžius ir metų laikas, užauga nuo 15 iki 26 jaunų lapų.
Tai šviesamėgiai augalai. Šviesioje patalpoje augina naujus lapus, o prietemoje “tupi”, nesivysto. Gerai auga sausuose kambariuose. Žiemą geriausia 15-17°C temperatūra, bet pakenčia ir vėsesnį orą. Lapai būna gražesni, kai žemė truputį pašildoma. Vasarą laistoma saikingai, retkarčiais nupurškiama. Žiemą laistoma labai retai, šiltu (24°C) vandeniu, kad neperdžiūtų. Atsargiai, kad vanduo nepakliūtų į augimo kūgelį (tarp lapų), nes stiebas gali supūti. Drėgnoje ir šaltoje žemėje dažnai pradeda pūti šaknys. Augalai labai jautriai reaguoja į pertręšimą – pagelsta lapai. Vasarą kartą per mėnesį laistoma silpnu trašų tirpalu. Jauni lapai pagelsta ir tuomet, kai trūksta maisto medžiagų.
Palmė ‘Cikas’ dauginama sėklomis, rečiau stiebo dalimis ir ataugomis, kurios užauga stiebo apačioje. Sėjama pavasarį, geriausia į inspekte šildomu dugnu. Dėžutė uždengiama stiklu, dažnai vėdinama. Daiginama 28-30°C šilumoje. Kai pasirodo daigeliai, stiklą reikia nuimti.
Persodinama kas 2-3 metai (jaunesni kasmet), geriausiai anksti pavasarį arba tuomet, kai dar nepradėjusi skleistis stiebo viršūnė. Reikia saugoti trapias šaknis, išpjauti nesveikas ir supuvusias. Vazono dugne dedamas 5-6 cm drenažo sluoksnis iš akmenukų, skaldytų raudonų plytų ir keramzito. Cikams tinka purus durpinės, kompostinės žemės ir smėlio mišinys (1:2:1/3). Persodinti augalai laikomi šviesiai, bet saugomi nuo saulės, ir nelaistomi beveik dvi savaites.
Kartais cikas numeta lapus arba supūva šaknys. Likęs stiebas nuvalomas, keletą dienų padžiovinamas ir pasodinama. Laikoma šviesiai ir šiltai, dažnai purškiama. Jeigu lapelių galai, o vėliau ir visas lapas pagelsta, džiūsta – kambariuose per sausas oras. Lapelius apkarpykite, augalą dažniau purškite šiltu vandeniu. Žiemą lapai gelsta, kai perlaistoma ir per mažai šviesos.
Teksto komentarai