Prieskonis kalendra (Coriandrum sativum) – vienmetė, iki 70 cm aukščio gėlė, plona, verpstiška šaknimi. Stiebas status, šakotas, tuščiaviduris. Lapai šviesiai žali, pamatiniai ilgakočiai, dantytais kraštais. Stiebo apatiniai lapai trumpakočiai, dukart plunksniškai suskaldyti j siauras, linijiškas skiauteles. Žiedynas sudėtinis skėtis; žiedai maži, balti arba rausvi. Vaisius – kietas, rudai arba pilkai geltonas, rutuliškas, susideda iš dviejų sunkiai atskiriamų skeltavaisių. Augalas ir dar nesubrendę vaisiai skleidžia aitrų, nemalonų kvapą.

Lietuvoje kalendra auginama prieskoniams. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėnesį.

Jeigu kalendra auginama nedideliame plote, nupjauti augalai surišami į pėdus ir paliekami džiūti bei nokti lauke. Galima ryšulius sukabinti, ant žemės patiesti audeklą, kad būtų galima surintki iškritusias sėklytes. Kalendrų derlingumas – 0.8-1.2 t/ha.

Kalendrų sėklose yra vitaminai C ir A. Jos varo tulžį, malšina skausmą, dezinfekuoja, gydo hemorojų ir lengvina atsikosėjimą. Indų medicinoje kalendra vartojama kaip šlapimą varanti virškinimą gerinanti ir organizmą stiprinanti priemonė. Sunokusiose kalendros sėklose yra eterinio aliejaus ir riebalų (atitinkamai 2 ir 25 proc.), azotinių medžiagų, krakmolo, cukraus ir panašiai.

Augalo aromatingos sėklos, kaip prieskonis, vartojamos maisto pramonėje. Maisto pramonėje kalendra aromatizuojama duona, sausainiai, dešros, žuvies ir daržovių konservai. Kulinarijoje naudojami ir lapai (vadinami “kinza”), ir sėklos. Kaukazo tautų virtuvės be šio prieskonio neįmanoma įsivaizduoti. Kinza dedama į daržovių, mėsos, vištienos patiekalus, taip pat į pieniškas bei rūgpienio sriubas, garsiuosius rytietiškus sūdinius bei marinatus. Uzbekai naudoja sėklas, o armėnai ir azerbaidžianiečiai – žalumą. Kalendros dedama į abchazišką pagardą adžiką ir gruziniškus padažus – sacibeli, tkemali ir pan. Kalendra labai populiari Indijoje, kur žalumą patiekia kaip šaltą užkandį arba pagardą antriesiems patiekalams. Sėklų dedama ir į kari mišinį. Šis prieskoninis augalas vartojamas Kinijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje, kai kuriose Afrikos šalyse.

Vienam patiekalui pagardinti reikia apie 0.1 g sėklų, 5-15 g šviežios žalumos, 0.1-0.2 g džiovintų kalendrų lapų.

Kontraindikacijos

Kalendros sėklų užpilas nevartotinas, jei žemas kraujospūdis, nepakankama kraujo apytaka, yra atonija, debilumas, šlapimo nelaikymas. Pasitaiko žmonių, alergiškų kalendrai.

Vaistinės kalendros savybės

Medicinoje vartojami gėlės vaisiai. Augalai pjaunami, rišami į pėdus ir džiovinami pastogėje, o išdžiūvę – nukuliami. Nukultos sėklos baigiamos džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Žaliava yra stipraus kvapo, deginančio skonio.

Kalendrų vaisiuose esančios medžiagos pasižymi virškinimą gerinančiu, apetitą didinančiu, pilvo pūtimą slopinančiu poveikiu. Taip pat žinomos šlapimo išsiskyrimą skatinančios, hemorojų gydančios, skausmą malšinančios savybės.
Rinkimas ir paruošimas laikymui

Vaistinei žaliavai ruošiamos kalendrų sėklos. Jos pradedamos rinkti kai didžioji dalis augalo sėklų ima geltonuoti. Kartu su sėklomis nupjauti augalai rišami į kūlelius ir pakabinus baigiama džiovinti. Baigus nokti visoms sėkloms, jos nukuliamos, pašalinamos šiukšlės. Taip paruoštos sėklos laikomos sausoje, vėdinamoje vietoje iki 4 metų.

Iš gėlės eterinio aliejaus gaminamas citralis. Vartojamas akių ligoms (keratitui, konjunktyvitui), krūtų spenelių įtrūkimams gydyti. Jis malšina skausmą, slopina uždegimą.
Liaudies medjcinoje kalendros vaisiai vartojami hemorojui gydyti. Seniau iš sumaltų sėklų žmonės darydavo kompresus ir dėdavo ant blogai gyjančių žaizdų.

Paplitimas

Kalendra Lietuvoje dažnai auginama kaip prieskoninis augalas, kartais pasitaiko sulaukėjusių.

Kalendros auginimas

Kalendra gerai auga lengvose, derlingose silpnai rūgščiose dirvose; blogai auga priemolinguose, glėjiškuose, sunkiuose dirvožemiuose. Geriausiai auga pavėsingose vietose. Į 1 m² lysvės dedama po 3 kg perpuvusio mėšlo arba komposto, durpių, 1 šaukštas karbamido ir 1 šaukštelis superfosfato. Vegetacijos metu kalendra netręšiama.
Lysvė sukasama 15-18 cm gyliu, išlyginama, palaistomą raudonu kalio permanganato tirpalu ir po 2-3 val. pasėjamos sėklos.
Kalendra sėjama balandžio 20-28 d. Augalai pražysta liepos pradžioje, o sėklos prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Norint turėti žalumynų visą vasarą, sėjama kelis kartus – kas 12-15 dienų.
Sėklos sėjamos 1.5-2 cm gyliu, atstumas tarp eilių – 15 cm. Sėklos prieš sėją nemirkomos.

Kalendros priežiūra ir nuėmimas

Kalendra laistoma reguliariai. Kol augalai nedideli, laistoma 2 kartus per savaitę po 3-5 l/m², augant lapams – po 5-8 l/m², nokstant sėklomis – po 2-3 l/m².

Kalendros lapai skinami iki pumpurų susidarymo, džiovinami pavėsyje, po to sudedami į stiklinius indus ir sandariai uždaromi.

Kalendros naudojimas maistui

Kalendra vartojama apetitui gerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti. Sėklų užpilas gaminamas taip: arbatinis šaukštelis susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml kambario temperatūros vandens ir paliekama nakčiai. Rytą preparatas nukošiamas. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus kas 2 val.

Kalendra nuo seno žinomas prieskoninis, stipraus aromato augalas. Juo dažnai gardinami žuvies, kiaušinių patiekalai, salotos. Kalendros dedama į kepamą juodą duoną, sriubas, raugiant kopūstus, marinuojant. Ypač tinka pagardinti rūkytus mėsos ir žuvies gaminius.

Jauna kalendros žolė taip pat naudojama kaip prieskonis salotoms, troškiniams, keptai mėsai paskaninti.

Kiti faktai

Senovėje kalendra naudota kaip lytinį potraukį slopinanti priemonė
Kalendrų sėklų išspaudos gali būti duodamos gyvuliams